Tangailo amatininkų kaimelis
Iš sostinės Dakos kelias vingiuoja į šiaurę pro ryžių laukus, pro klegančius turgus, pro vyrų apsuptus arbatos prekeivių staliukus. Pasukus žvyrkeliu į Tangailo kaimą gatvės klegesys nuščiūva, apsupa beveik idiliška ramybė. Bambukų giraitėse čirpia paukščiai, vėjas glosto ryžių laukus, pakelėje mūkia viena kita karvė.
Kaimo pašonėje įpykęs vyrukas kasa duobes abiejose keliuko pusėse – kad nevažinėtų krovininiai automobiliai, negadintų kelio ir nedrumstų kaimo ramybės. Tangailo žmonėms automobilių nereikia – jie niekur iš kaimo neišeina, kasdien dirba žemę, augina ryžius ir daržoves.
Čia gyvena ir šilko verpėjai, tekstilės dažytojai, sarių audėjai, molio meistrai, krepšių pynėjai, pagal savo amatus susiskirstę grupėmis į dar mažesnius kaimelius, iš viso – apie tris tūkstančius žmonių. Vienus amatininkus nuo kitų skiria daržai, ryžių terasos, bambukų kuokštai ar giraitės.
Tangailo sariai – geriausi Bangladeše
Siauras takelis pro nokstančių pomidorų lysves ir svyrančias pupų ankštis atveda į šilko verpėjų ir sarių audėjų kaimelį. Takeliai tarp namų siauri, eidama pro šalį žvalgausi vidun pro bestiklius langus. Prieblandoje prie staklių palinkę dešimtys vyrų. Jie kasdien audžia sarius. Šis sunkus darbas Bangladeše laikomas vyrišku, moterų audėjų pasitaiko vos viena kita. Jos įsitaisę prieangiuose verpia, prapuolę tarp spalvotų siūlų.
Kitame kieme barzdotas vyras ir ryškiaspalviais drabužiais apsitaisiusi moteriškė puoduose dažo sarius. Juos nudažius reikia išplauti, išdžiovinti. Įžengus giliau į kiemus pasitinka vėjyje plevėsuojantys spalvoti sariai. Vienam sariui pagaminti reikia trijų savaičių. Dakoje geras Tangailo saris kainuoja 50 eurų, kaime galima tokį įsigyti už 35.
Ryžių sėklų bankas
Tangailo kaime veikia vienintelis Bangladeše ryžių sėklų bankas. Molinėse puodynėse saugoma 350 Bangladeše auginamų ryžių rūšių. Kiekvienas, norintis savo lauke pasisėti tam tikros rūšies ryžių, iš banko pasiskolina sėklos, o užderėjus derliui grąžina skolą. Užantspauduotos ryžių puodynės sukrautos senoviniame name ant ilgų lentynų keliais aukštais, tuščios vėdinasi prieangiuose, laukia grįžtant skolos.
Bangladešo arbata
Už Tangailo vėl žaliuoja ryžių laukai, vyrai ir moterys, pasikaišę sijonus, iki kelių braido vandenyje. Kelis kilometrus pasikračius molėtu keliuku, iš žalumos išnyra Džamunos tiltas - kelią pastojusi plati Bramaputros upė čia vadinama Džamuna. Stabtelime minioje prie berniuko su arbatinuku paragauti pakelės arbatos.
Arbatą bangladešiečiai geria daugybę kartų per dieną, o ruošia kažkokiu nematytu būdu: užsisakiusiems pardavėjas sustato stiklinaites į eilę vieną šalia kitos, į didelį metalinį puodelį su dugne pradurtomis keliomis skylutėmis įberia arbatžolių, ir iš viršaus siaura srovele ant jų pila verdantį vandenį iš amžius agyvenusio arbatinuko. Prasisunkęs pro arbatžoles, vanduo išbėga iš skylėto puodelio ir sulaša į stiklinaites.
Puthijos šventyklų miestas
Bangladešo vakaruose, netoli Gangos upės, kuri čia vadinama Padma, stovi senovinis Puthijos šventyklų miestas. Nuo jo iki Indijos pasienyje esančios šilko sostinės Radžšani – vos pusvalandis kelio.
Puthijos šventyklų miestą sudaro indų šventyklos, kurių svarbiausios - Šyvos, Govindos ir Gopalos. Iš molinių plytų pastatytos Govindos šventyklos sienos išmargintos vaizdingais Krišnos ir Rados ornamentais. Šyvos šventykla, pastatyta 1815 m., yra didžiausia dievui Šyvai pašvęsta šventykla Bangladeše.
Ne į visas Puthijos šventyklas drąsu užeiti: kai kurios tokios būklės, kad vėjui papūtus gali ir sugriūti. Kitų likę tik sienos, kolonos, laiptai, tad prisiartinti jau nebebaisu. Yra ir veikiančių šventyklų – galima užeiti, apžiūrėti, paaukoti.
Šalia Puthijos šventyklų verda gyvenimas – gatvėmis važinėja rikšos ir automobiliai, pakampėmis laksto vaikai, pilstoma arbata, perkama, parduodama. Nė vieno turisto, viskas čia taip, kaip turi būti. Kiekvienas atvykėlis tokioje vietoje jaučiasi savotišku atradėju ir... žvaigžde, nes, kur tik pasisuksi, nepaliauja spragsėti panosėn atkištų mobiliųjų kameros.
Bangladešo dainius Lalon Shah
Kitoje Gangos upės pusėje, netoli Puthijos šventyklų esančiame Kuštijos mieste, 1774 m. gimė garsus bengalų poetas Lalon Shah. Jo mauzoliejus Kuštijoje bangladešiečiams tapo savotiška piligrimystės vieta. Bangladešiečiai šį poetą labai gerbia, atvyksta prie jo kapo iš visos šalies.
Šventuoju laikomas mistikas ir mąstytojas Lalon Shah sukūrė daug filosofinių dainų ir eilėraščių. Jo giesmės, dainos ir mintys įkvėpė daugelį bengalų poetų ir rašytojų, taip pat Rabindranatą Tagorę. Savo dainose šis poetas išjuokė politikus, klases ir kastas. Jis tikėjo, kad muzika keičia žmogų, padaro jį ne tik jautrų, bet ir išmintingą.
Išsukus iš kelio į takelį
Prie Bogros stabtelime pakelės kaimelyje Pačimparoje (Pačim Para). Vos atitolstu pora žingsnių nuo keliuko, subėga krūva išsišiepusių vaikų. Kaime apsupa moliniai nameliai, kurių šešėliuose slepiasi jaunos moterys ryškiaspalviais drabužiais, asiliukai ir karvės. Prie namų džiūsta kalnai bulvių ir imbiero šaknų, aplink kaimą svyra liauni bambukai.
Moterys ruošia ryžius sėdėdamos ant žemės, iš molio suformuotoje viryklėje spragsi ugnis. Žvilgsniu kviečia prisėsti. Visos šypsosi, tik viena senolė piktai grūmoja, kažką rėkaudama mano pusėn. Pasirodo, užrūstinau, nes vaikščioti po kaimą neprisidengus galvos - nepridera.
Kaip keliauti Bangladeše
Europos Sąjungos piliečiai Bangladešo vizą gali gauti Dakos oro uoste sumokėję 51 JAV dolerį. Už 1 JAV dolerį apytiksliai gausite 77, už 1 eurą - 99 Bangladešo takas. Už dvivietį kambarį geresniuose šalies viešbučiuose parai sumokėsite apie 20-30 eurų, ekonominio lygio – keliskart pigiau. Maistas restoranuose keliskart pigesnis nei Lietuvoje.
Po šalį galima savarankiškai keliauti autobusais, traukiniais ir laivais arba užsisakyti vietinių kelionių agentūrų parduodamus įvairios trukmės turus (aš keliavau su kelionių agentūra Bengal Tours www.bengaltours.com). Į tolimas vietas, tokias kaip Sundarbano nacionalinis parkas, kur gyvena tigrai, arba į Čitagongo kalvas, kur gyvena tautinės mažumos, geriau keliauti su kelionių agentūromis.
Skrydžiai į Daką pigesni iš Varšuvos oro uosto su Emyratų, Kataro ir Turkijos oro linijomis (su persėdimu Dubajuje, Dohoje arba Stambule). Į Varšuvos oro uostą patogiai nuveža Simple Express autobusai, iš Vilniaus ir Kauno kursuojantys dukart per dieną.
Temperatūra Bangladeše žiemą 11-20 laipsnių, vasarą 20-38 laipsniai šilumos. Daugiausiai lyja liepos, mažiausiai – sausio mėnesį. Turistams geriausias sezonas – nuo spalio iki kovo mėnesio.
