Diena, kai pusryčių kavą keičia alus, o darbą – kvailionės

11 mėnesio 11 dieną 11 val. 11 min. tvarkomi ne darbiniai reikalai, o plėšiamos dainos ir geriamas alus su gyvūnijos pasaulio, cirko ar serialų atstovais. Bent jau taip antradienio rytas startavo Vokietijos karnavališkiausiame mieste Kelne. Dešimčių tūkstančių persirengėlių minia atidarė karnavalų sezoną.

Kelne antradienį persirengėliai gatvėse ėmė būriuotis nuo pat ankstyvo ryto. Maždaug 9 val. šventinė programa, kurią transliavo ir regioninė televizija, prasidėjo vienoje didžiausių miesto aikščių Heumarkt. Nuo scenos sklido karnavalo dainos, miesto meras Jürgenas Rotersas ir kiti svarbūs karnavalo personažai rėžė kalbas, o lygiai 11 val. 11min. buvo oficialiai paskelbta šventės pradžia. Tą akimirką ūžė ne tik pilnutėlė aikštė, bet pasklido ir bendras triukšmas per miesto gatves. Čia prie specialiai karnavalui neįprastu laiku darbą pradėjusių barų jau būriavosi klounai, meškinai, princai ir princesės, raganos ir angelai, supermenai, popmuzikos ir kino žvaigždes įkūnijantys persirengėliai.

11.11.11.11 – įvairialypis simbolis

Lietuvoje ir daugumoje šalių įprasta, kad karnavalai vyksta per Užgavėnes, tačiau Vokietijos Reino kraštui to negana – čia linksmintis įprasta nuo lapkričio 11 d. Prieš Adventą reikia išsidūkti, o tam pasirinkta 11 diena, nes, sakoma, kad skaičius vienuolika – nesąmonių ir kvailysčių simbolis. Biblijoje suteikiama svarbi reikšmė skaičiams 10 (10 Dievo įsakymų) ir 12 (12 apaštalų, mėnesių ir kt.), o tarp jų atsidūrusi vienuolikė nesiejama su niekuo rimtu, tad nutarta ją paversti juokdarysčių simboliu.

Aštuonerius metus Reino krašte pragyvenusi lietuvė Aušra DELFI paaiškino dar vieną svarbią skaičių reikšmę: „Sakoma, kad tai Kelno miesto skaičius. Ant miesto herbo matosi vienuolika juodų lašų, legenda mini, kad tai vienuolikos tūkstančių nekaltų mergelių už miesto laisvę pralietas kraujas. Iš tiesų šią lapkričio dieną tikri karnavalistai priima rimtai, nes tai ne tik savotiški nauji metai Kelne, bet ir miesto laisvės diena. Labiausiai įstrigęs įvykis buvo studijuojant Bonoje, kai šią dieną 10-12 val. turėjome paskaitą pas itin griežtą dėstytoją. Tačiau 11 val visi jau stovėjome rotušės aikštėje su alaus buteliu rankoje ir atidarėme naująjį karnavalo sezoną.“

32-ejų Aušra per visus tuos Vokietijoje pragyventus metus nėra praleidusi nė vieno karnavalo: „Net sirgdama arba sesijos metu bent vieną vakarą nueidavau į kokią knaipę.“

Kostiumas – tikra kūrybinė užduotis

Karnavalas yra Kelno vizitinė kortelė. Juokaujama, kad tikras Reino krašto gyventojas gimsta su „persirengėlio marškinėliais“, tad ši šventė yra įaugusi kraujyje ir jos praleisti nevalia. Karnavalas – taip pat svarbus pajamų šaltinis, pritraukiantis turistus.

Lapkričio 11 d. startuojantis karnavalo sezonas, dar kitaip vadinamas penktuoju metų laiku, baigiasi dar didesniu, 6 dienas trunkančiu Užgavėnių karnavalu. Tačiau Advento laikotarpiu laikomasi šiokios tokios rimties. Kaip ir per Užgavėnes, prieš Gavėnią, reikia išsidūkti daug prisivalgyti, kad per Adventą būtų galima pasninkauti ir susikaupus laukti Kalėdų. Tačiau griežtai to nesilaikoma, nes prasideda tradiciniai kalėdiniai turgeliai, vyksta garsieji karnavalo posėdžiai – reguliarūs juokdarių kabaretai, į kuriuos pakliūti sunku, bilietais reikia pasirūpinti maždaug prieš pusmetį.

Karnavalo kostiumas – irgi labai svarbu. Egzistuoja karnavalų mados, yra specialios parduotuvės, kuriose parduodamos kostiumams skirtos medžiagos arba jau gatavi kostiumai.

Šiuo metu Vienoje gyvenanti Aušra prisimena, kad kiekvieną kartą atsakingai ruošdavosi Reino krašto karnavalui. Pasak jos, kurti kostiumus – tai tikra kūrybinė užduotis. Kadangi yra šaltas metų laikotarpis, daugelį idėjų, pavyzdžiui, „braziliškus“ variantus reikia visada atmesti, nebent šventi karnavalo sesijų susirinkimus salėje. Tačiau bilietus į šiuos renginius gauti yra beveik misija neįmanoma, reikia turėti pažįstamų karnavalo draugijose ir bilietus užsisakyti jau vasarą.

„Taigi mano gatvės karnavalo kostiumai dažniausiai būdavo paremti jau minėtomis oro sąlygomis ir studentiška pinigine. Pirmasis karnavalo kostiumas, man tik ką atvykus į Kelną, buvo tiesiog visi spalvoti rūbai rasti lagamine. Bėgant metams tapau tikra princese – padėvėtų rūbų parduotuvėje Kaune už kelis litus pirkau pūstą balinę suknelę, kurią draugė dar labiau išpuošė karoliukais, apsiuvo švarkelį iš kažkur gautais kailiais ir „vuolia“, - prisimena Aušra.

Darbe – renginio transliacija ir spurgos

Taip pat Vokietiją į Austriją iškeitusi lietuvė Aistė irgi pasidalino prisiminimais, kuriuos sukaupė per ketverius gyvenimo Kelne metus. Pasak jos, lapkričio 11 d. Kelno biure būdavo nelabai darbinga.

„Karnavalo sezono atidarymo dieną darbe visiems dalindavo „Krapfen“ (riebias spurgas su marmeladu), visi stebėdavome tiesioginę šventės atidarymo transliaciją. Gudresni kolegos į darbą jau ateidavo persirengę „Jeckenais“ (kvailiais, juokdariais), kad po pietų jau būtų galima dumti į miestą. Užkietėję fanai imdavo laisvadienius, kad 11 val. 11 min. jau būtų veiksmo sūkury. Linksmybės be pabaigos! Traukiniuose jau nuo 8 val. ryto galima sutikti linksmai nusiteikusius persirengėlius, kurie dainuoja ir taurelę kilnoja,“ - pasakoja 32-ejų lietuvė. Ji karnavalo tradicijas toliau puoselėja Filache per Užgavėnes.

Tuo tarpu vis dar Kelne gyvenantis, iš Hamburgo kilęs Rene šį antradienį nešvenčia: „Man užteks Užgavėnių laikotarpio, tuomet 5 dienas bus galima siausti, ypač jei sulauksiu atvykstančių draugų. Lapkričio 11 d. nusprendžiau dirbti, neaukoti atostogų dienos dėl besaikio alaus gėrimo, nes rytoj vėl reikia būti darbingam. O jausti stabdžius per karnavalą – sunku. Tačiau biure atmosfera – ne pati darbingiausia.“

Persisotinusieji virsta pabėgėliais

Tačiau ne visi yra karnavalo siautulio gerbėjai. Ypač atėjūnams iš karnavalo tradicijų nepuoselėjančių kraštų šie papročiai ne visada prilimpa.

„Karnavalą arba myli, arba jo nekenti“, – sako Kelne jau kelis metus gyvenantis Renė.

38-erių vyras pasakoja, kad kai kuriems miesto gyventojams ši kvailiojimo, nuo kurio neatskiriamas ir besaikis alkoholio vartojimas, šventė yra tiek įsipykus, kad jie tampa „karnavalo pabėgėliais“. Tokie žmonės du kartus per metus stengiasi pabėgti iš miesto – susiplanuoti tuo metu atostogas ar kt.

„Prišlapintos laiptinės, girtais balsais karnavalo dainas stūgaujantys persirengėliai, atsitiktiniai lytiniai santykiai pakampėse ir telkšantys vėmalai – tai irgi neatskiriama Kelno karnavalo dalis. Pastaruoju metu uždraudė pardavinėti alkoholį stiklinėje taroje, nes duženos sužeisdavo daug žmonių“, - pastebi pašnekovas.