Taip pat skaitykite: ES sudaromame avialinijų „juodajame sąraše“ - nauji vardai
Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!
Didžiuliai gilūs vandenys slepia daugybę keistų padarų ir neįtikėtinų reiškinių. Vidutinis vandenyno gylis – 4,3 km, tad tokiose erdvėse tikrai daug vietos paslaptims, mistikai ir kitokiems dalykams.
„95 proc. vandenyno yra neištirta, nepažinta, žmogaus akių neregėta, – interviu „Mashable“ pasakė Fredas Gorellas, Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos Vandenynų tyrimo padalinio ryšių su visuomene skyriaus vadovas. – Kiekvienoje ekspedicijoje atrandame kažką nauja, arba kažką, kas mums atrodo nauja.“
Pateikiame penkias vandenyno paslaptis, kurių mokslui iki šiol nepavyko įminti.
1. 1968 m. dingę keturi povandeniniai laivai
1968 metai buvo itin nesėkmingi povandeniniams laivams. Tais metais visiškai pradingo keturi atskiri laivai iš skirtingų šalių: „USS Scorpion“ (JAV), „INS Darak“ (Izraelis), „Minerve“ (Prancūzija) ir „K-129“ (Sovietų Sąjunga).
Yra įvairių teorijų, kur ir kaip dingo laivai – nuo atsitiktinio torpedos paleidimo iki išpuolių, kuriuos valstybės laiko paslaptyje (ypač „Scorpion“ ir „K-129“). Tačiau iki šiol neatskleista, kur ir kaip jie dingo, o turint omeny, kad jie pranyko labai giliuose vandenyse, tikėtina, kad tai taip ir liks paslaptis.
2. Ryklys kanibalas Australijoje
Už baltąjį ryklį baisesnis tėra tik ryklys kanibalas. Radę į krantą išplautą sekimo prietaisą, kuris buvo pritvirtintas prie 3 m ilgio baltojo ryklio, mokslininkai nustebo. Paaiškėjo, kad kai ryklys staigiai panėrė į pusės kilometro gylį, temperatūra nuo 7,7 laipsnių Celsijaus staigiai pakilo iki 25 laipsnių Celsijaus. Vienintelis tokio staigaus temperatūros pokyčio paaiškinimas – ryklį prarijo kažkoks už jį didesni grobuonis.
Yra užfiksuota atvejų, kai ryklį suėda kitas ryklys, tačiau tikslios šio konkretaus baltojo ryklio žūties aplinkybės taip ir liko neišaiškintos. Tarp iškeltų hipotezių – ryklys žuvo grumtynėse su banginiu žudiku, bet vis dėlto vyrauja nuomonė, kad tai buvo didžiulis dvi tonas sveriantis baltasis ryklys kanibalas.
Pasirodo, rykliai dar baisesni, nei mes manėme.
3. „Japonijos Atlantida“
Visi žinome mitą apie dingusią Atlantidą. Pasirodo, Japonija taip pat turėjo panašią dingusią salą.
1986 m. vietos naras šalia pietinėje Japonijos pakrantėje esančios Jonaguni Jima salos aptiko didelį povandeninių darinių plotą. Jūrų geologo Masaaki Kimuros teigimu, šie dariniai primena pilies griuvėsius. Be to, jis įžvelgė penkias šventyklas, stadioną ir triumfo arką.
Iškelta hipotezė, kad tai po galingo žemės drebėjimo nuskendusio senovinio miesto griuvėsiai. Tačiau kiti mokslininkai, pavyzdžiui, Bostono universiteto profesorius Robertas Schochas mano, kad povandeniniai uolienų dariniai susiformavo natūraliai.
4. Pieno vandenyno reiškinys
Senovės jūrininkai pasakodavo apie tai, kad staiga įplaukdavo į pieno baltumo spindintį vandenį. Pasirodo, tai nebuvo tik jūreivių pasakos. 1995 m. britų prekybinis laivas užfiksavo, kad jūra atrodo „balta kaip pienas“.
Šiuolaikiniai mokslininkai, pavyzdžiui, Steve‘as Haddockas iš Monterėjaus jūrų tyrimų instituto mano, kad švytėjimą skleidžia tam tikros šviečiančios bakterijos. Tačiau jo 2005 m. paskelbtas tyrimas yra teorinis, jame trūksta įrodymų.
Tolesniuose tyrimuose S. Haddockas ir trys kiti mokslininkai padarė išvadą, kad bakterijos šviečia siekdamos pritraukti žuvis, kad šios jas prarytų, ir bakterijos galėtų gyventi jų viduje. Mokslininkams iki šiol nepavyko išsiaiškinti, kas paskatina tokį spartų bakterijų dauginimąsi – jų būna trilijonai.
Tyrimo išvadose teigiama, kad kalbant apie „pieno vandenyno“ reiškinį, vis dar daugiau klausimų, nei atsakymų.
Juk negalvojote, kad jo neįtrauksime? Bermudų trikampiu vadinamoje vietovėje dingus daugybei laivų ir lėktuvų, ji labai išgarsėjo paslapčių ir sąmokslo teorijų gerbėjų tarpe.
Didžiausios tragedijos prasidėjo 1918 m., kai JAV karinis jūrų laivas „USS Cyclops“ dingo Atlanto vandenyne tarp Majamio, Bermudų ir Puerto Riko. Žurnalo „History“ duomenimis, nebuvo jokių SOS signalų, laivas su 300 žmonių įgula tiesiog nepaaiškinamai dingo.
1945 m. pasiklydo penki virš minėtos zonos skridę bombonešiai, nes sugedo jų kompasai. Galiausiai jiems baigėsi degalai ir lėktuvai buvo priverst nutūpti ant vandens. Jų gelbėti buvo išsiųstas lėktuvas, kuris dingo, kaip beje dingo ir visi bombonešių pilotai.
Egzistuoja įvairios teorijos, aiškinančios tokius paslaptingus dingimus – nuo ateivių pagrobimų iki plyšio erdvėlaikyje. Naujausia mokslininkų teorija – milžiniški metano dujų burbulai, kurie yra pavojingi ne tik laivams, bet ir lėktuvams.