Taip pat skaitykite: Romantiškoji Tadž Mahalo istorija. Ar viskas taip ir buvo?
Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!
Pastato struktūra palyginti sudėtinga (keturios kvadratinės patalpos centrinės salės kampuose), dvisluoksnis kupolas, primenantis garsųjį Tadžmahalo statinį. Pastato, kurio aukštis - 47 metrai, statybai panaudotas raudonasis smiltainis, o vertikalios detalės, arkų ir fasadų kraštai meniškai paryškinti balto marmuro apvadais.
Mauzoliejus pastatytas XVI a. viduryje imperatoriaus vyriausiosios persų kilmės žmonos Haji Begum užsakymu. Ypatingas dėmesys skirtas teritorijos aplink mauzoliejų tvarkymui: ji suplanuota taip, kad pastatas atsidurtų stačiakampio sodo, vandens kanalais padalinto į kvadratus, centre. Sodas apsuptas sienomis su aukštais arkiniais vartais.
Sodo aplink Humajūno mauzoliejų kompozicija išliko nepakitusi iki šių laikų. Tuo metu mauzoliejų statyba buvo skirta labiau ne islamo Indijos žemėje įtvirtinimui, o siekiant įkūnyti estetinę ir metafizinę koncepciją, susijusią su pomirtinio gyvenimo suvokimu.
Neatsitiktinai Humajuno mauzoliejaus statybai buvo pasirinkta graži vieta ant upės kranto, šiek tiek atokiau nuo Purana Qila citadelės. Tai buvo pirmasis mauzoliejus-parkas, įrengtas Indijos subkontinente. Manoma, kad sodai diduomenės ir paties imperatoriaus poilsiui čia buvo įkurti dar iki statybų pradžios.
Mauzoliejaus statybos nuo 1562 m. užtruko apie 8 metus. Yra žinoma, kad Humajūno mauzoliejų statė persų architektas Aga Mirza Gijasas. Statyboms išleista apie 1,5 milijono rupijų.
1993 m. Delio Humajūno kapo mauzoliejus įrašytas į UNESCO saugomo pasaulio kultūros paveldo sąrašą.