Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!
Kai internetuose paskelbiau, kad eisiu pasidairyti po stoties rajoną, tai nubangavo nuvilnijo išgąstingi šūkčiojimai ir iškilo miškas dangun iškeltų rankų, šaukiančių Apvaizdos užtarimo. Po tą stoties rajoną?
Taigi ten vieni narkomanai ir prostitutės! Apvogs, sumuš, atims fotoaparatą, pakas kur po pernykščiais lapais, ir liks žiurkėnas Cepelinas visišku našlaičiu-kas jį maitins šviežiu salotos lapeliu kiekvieną rytą? Grėbliais ginkluoti Kūtvėlos gerbėjai žadėjo sekti saugiu atstumu iš paskos ir, tik horizonte šmėstelėjus pirmam pavojaus šešėliui, pulti gelbėti savo mylimiausios tinklaraštininkės.
Tai štai ką aš jums dabar pasakysiu: mes matome tai, ką norime matyti.
Paprastai tai, ką matote šioje nuotraukoje, yra tai, su kuo mums asocijuojasi stoties rajonas.
Kootvela.blogspot.com nuotraukos
Taip, nieko nesakau, mačiau ir šiukšlių kalnus, ir nudryžusius benamius katinus, ir keistai apsirengusius žmones su matomais judėjimo sutrikimais. Yra ir narkomanų, ir meilės pardavėjų. Tai-žmonės, kuriems gyvenime nepasisekė, bet ne mums juos teisti. Tai mūsų nepamatuotos baimės, tinginystė ir apsileidimas kovojant su betvarke ir užsirakinimas už dvigubų šarvuotų durų tirtant dėl koridoriuje tvyrančios tamsos, nes vėl pavogė elektros lemputę, ir yra tai, kas padeda klestėti nedorybėms. Bet kas yra tas stoties rajonas? Kur yra jo ribos? Kur baigiasi stotis ir prasideda senamiestis? Šiandien pasivaikščiojau Šopeno, Kauno, Šv. Stepono, Sodų, Pylimo gatvėmis.
Man iš Baltupių atvažiuoti į stotį yra patogiausia 1G autobusu. Geležinkelio ir autobusų stočių pastatų nefotografavau - jie ir taip visiems gerai žinomi. Bet mano skaitytojų nuogastąvimai dėl saugumo vertė mane pagalvoti apie maskuotę. Pirma, kas šovė į galvą, buvo maskuotis vietovei būdingu augalu.
Kūtvėla apsimeta opuncija Sicilijoje.
Tačiau Vilniuje rūta, mėta, ar lelijėle apsimesti nėra taip paprasta, todėl nuspręndžiau, kad niekas geriau, nei žemėlapis, manęs geriau neužmaskuos-nors turistai nėra dažnas reiškinys stoties rajone, bet bent jau "A ko čia fotkini?" klausimų nebus. Taigi, nupėdinau iki turizmo informacijos centro Vilniaus geležinkelio stotyje ir pasiėmiau nemokamą miesto žemėlapį, į kurį kritiniais momentais įsikniaubdavau kaip sraigė į kiautą.