Taip pat skaitykite: Lietuvio fotografo sukurti Islandijos atvirukai į vakarų pusę nukreipia žvilgsnius ir mintis
Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!
Tai - ne tik viduramžiška tvirtovė, bet ir senovinio uosto, egzistavusio nuo Mesopotamijos laikų, liekanos.
Bahreino tvirtovė pastatyta ant telo – dirbtinės kalvos, susidariusios iš senų kultūrinių sluoksnių. Tele randama įvairių laikų žmonių kultūros, artefaktų, o pati vietovė buvo gyvenama bent nuo XXIII amžiaus prieš mūsų erą. Tuo metu Kalat al Bahreinas buvo svarbiausias Dilmuno prekybinis centras bei sostinė. Miestas vykdė prekybą su Mesopotamija, Omanu, Indo slėnio civilizacija.
Kalat al Bahreinas yra palmių giraičių apsupta archeologinė vietovė. Ji turi tipinio telo pavidalą ir bruožus, sukurto dėl ilgalaikio žmonių gyvenimo čia susiklosčiusių kultūrinių sluoksnių. Archeologiniai kasinėjimai vietovėje pradėti danų ekspedicijos tarp 1954 ir 1970 metų, vėliau tyrimus tęsė prancūzai (nuo 1978 m.) ir Bahreino archeologai (nuo 1987 m.).
Centrinėje kasinėjimų srityje rasti skirtingi kultūriniai sluoksniai. Pagrindinė rasta architektūra sudaryta iš 12 metrų pločio gatvės su dideliais, monumentaliais statiniais abipus.
Ankstesni statiniai buvo atnaujinti ir praplėsti ir tarnavo kaip kasitų valdytojo rūmai (kasitai buvo iš Mesopotamijos atkeliavę šios vietovės kolonizatoriai). Toje pačioje vietoje rasti to paties laikotarpio ištaigingi namai su viešosiomis ir asmeninėmis erdvėmis, išvystyta nuotėkų sistema.
Dilmuno rūmai yra išskirtiniai to laikotarpio viešosios architektūros pavyzdžiai, darę įtaką viso regiono architektūrai. Skirtingi įtvirtinimai yra geriausi gynybinių darbų, vykusių nuo III a. pr. m. e. iki XVI a., pavyzdžiai. Aplink vešinčios palmių giraitės kuria nuo senovės nepakitusį kultūrinį kraštovaizdį.