Zamostės renesanso stiliaus senamiestis nuo 1992 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Ji kūrė italų architektas Bernardo Morando iš Padujos. Miestas išlaikęs originalų planą ir jį saugojančius gynybinius įtvirtinimus. Statiniams būdingos susipynusios Italijos ir Centrinės Europos architektūrinės tradicijos.

Miestą prekybiniame kelyje, jungiančiame Vakarų ir Šiaurės Europą su Juodąja jūra, 1580 m. įkūrė Abiejų tautų respublikos etmonas Janas Zamoiskis. XVI–XVII a. miestas klestėjo, o Zamostės tvirtovė buvo viena įspūdingiausių to meto ATR: miestą juosė galingų bastionų, kurtinų ir gynybinių griovių sistema, išnaudojanti Labunkos ir Topornicos upių ir pelkėtų slėnių teikiamus gamtinius pranašumus. Tvirtovė statyta tikintis galimų totorių antpuolių.

1648 m. Zamostę buvo užėmę Bogdano Chmelnickio kazokai, vėliau, per Šiaurės karą, Švedijos, Saksonijos kariuomenės. 1772–1809 priklausė Galicijai, po 1809 m, pateko į Varšuvos kunigaikštystės sudėtį, Rusijos imperiją. 1916 m. čia nutiestas geležinkelis.