X–XI a. Amalfio kranto teritorijoje buvo Amalfio hercogija, kurios centras buvo Amalfis, egzistavusi kol ją 1137 m. užgrobė Pizos respublika. 1997 m. Amalfio krantas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulinio paveldo sąrašą kaip kultūrinis kraštovaizdis.

Amalfio kranto klimatas yra Viduržemio jūros tipo, su šiltomis vasaromis ir švelniomis žiemomis. Amalfio krantas užima sąlyginai statų pietinį Sorento pusiasalio krantą, o kaimiškoms žemės ūkio žemėms lieka nedaug vietos.

Vienintelis sausumos kelias į Amalfio krantą yra 40 km ilgio kelias Strada Statale 163, einantis pakrante iš Majorio miesto rytuose iki Pozitano vakaruose. Amalfio krante yra trylika komunų, daugelis jų specializuojasi turizme.

Amalfio krantas garsėja limončelo likerio gamyba bei citrinų, vadinamų sfusato amalfitano auginimu. Citrinos auginamos terasiniuose soduose visoje kranto teritorijoje, nuo vasario iki spalio. Amalfis garsėja ir rankų gamybos storu popieriumi bambagina. Kiti vertinami gaminiai yra ypatingos vietinės sardinės (it. dial. alici) iš Četaros bei spalvinga rankų darbo keramika iš Vjetrio.