Vaizdas pro mūsų langą. Buvom įsikūrę jaukiame senamiesčio butuke, prie pat Picasso muziejaus. Visoje gatvėje apstu jaukių kavinukių ir turistinių suvenyrų krautuvėlių.

Jei nesate prabangos vergas, tačiau godžiai ryjate kiekvieną naują įspūdį ir patirtį – privatūs apartamentai daug kartų geresnis pasirinkimas, nei viešbutis, bent jau Barselonoje. Galite iš arti susipažinti su vietine kultūra, žmonėmis, įpročiais. Taip pat, nesivaikant per didelio komforto, galite rasti puikią vietą senamiestyje už tikrai prieinamą kainą. Žinoma, naktį būkite pasiruošę naktinio gyvenimo šurmuliui, kuris centre netyla iki 4-5val ryto.

Miestas labai švarus, bent jau centrinė jo dalis. Kiekviena naktį kruoščiai plaunamos gatvės.

Sendaikčių turgelis prie pat Barselonos katedros. Daiktai – iš viso pasaulio kampelių, o kai kurie net daugiau nei šimto metų senumo. Kainos – pačios įvairiausios.

Garsioji Šv. Šeimynos bažnyčia (Sagrada Familia). Barselonos miesto simbolis ir garsiausias A. Gaudi šedevras, kurio jis nespėjo baigti. Statinys gniaužia kvapą savo ne tik savo didybe, bet ir nepakartojama detalių konstrukcija. Nuotraukoje matyti tik viena nedidelė pastato dalis.

Norint patekti į Sagrada Familia bažnyčios vidu labai patariama atvykti į vietą kaip įmanoma anksčiau, dar prieš jai atsidarant, nes vėliau turistų eilė nusidriekia beveik aplink visą pastatą ir dar toliau. Įėjimas į vidų – mokamas (apie 12-15 EUR).

Nepatingėkite įlipti į Monžuiko kalną, kuris yra netoli nuo Barselonos uosto – nuo ten atsiveria nepaprastai gražūs viso miesto ir uosto vaizdai. Pačiame kalne yra įsikūręs visas Monžuiko rajonas, kuriame tikrai rasite ką pamatyti. O viską vainikuoja viršūnėje esanti Monžuiko pilis. Tiesa, saugokitės kišenvagių.

Vaizdas, lipant į Monžuiko kalną. Jo aukštis – 213 m. Kuo aukščiau lipi, tuo įspūdingesni vaizdai atsiveria, tad drąsiai galiu sakyti, jog tai – geriausia vieta panoramai.

Pirmąjį kiekvieno mėnesio sekmadienį, įėjimas į daugybę Barselonos muziejų yra nemokamas. Taigi, jei savo kelionių metu nevengiate lankyti muziejų, verta suplanuoti kelionę į Barseloną, ties pirmuoju mėnesio sekmadieniu.

Nacionaliniai rūmai, kuriuose šiais laikais yra įsikūręs Nacionalinis Katalonijos meno muziejus.

Du didingi Venecijietiški bokštai, kurie jungia Monžuiko rajoną su Ispanijos aikšte. 47 metrų aukščio bokštai buvo Venecijos dovana Barselonos miestui.

Olimpinis parkas, kuriame vyko1992-ųjų metų Olimpinės žaidynės.

Įėjimas į tą Guelio parko dalį, kurioje yra visi žymieji kūriniai (vadinama La Zone Monumentale) yra mokamas (8 EUR), tačiau, po 21.30val vakaro galėsite patekti į ją nemokamai, mat visi prižiūrėtojai baigia darbą. Šią paslaptį mums išdavė pati bilietų pardavėja, tad, matyt, baisaus kriminalo tame nėra.


Žymusis A. Gaudi driežas, esantis Güell parke, kuris yra viena gausiausiai lankomų vietų mieste. Parkas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Čia vyrauja keisti pastatai, puošti spalvingomis kolonomis, mozaikomis bei stiklu.

Barcelonetos paplūdimys dieną (viršuje) ir naktį (apačioje). Jame vyksta aktyvus gyvenimas, kuriame dalyvauja tiek vietiniai, tiek ir turistai. Šalia įrengtas 4 kilometrų ilgio medinis takas pasivaikščiojimams, aikštelės sportui.

Dar vienas dalykas, kuris negalėjo likti nepastebėtas – nuostabiai gražios Ispanijos moterys, kurios paplūdimyje visai nesidrovi rodyti savo nuogybės. Pajūry iškart gali atskirti vietines, nes beveik visos jos – be viršutinės maudymosi kostiumėlio dalies.

Vaikštant ant molo, jūroje pavyko pamatyti ir keletą jūros ežių, kurių ten – gyva galybė. Vieną net pavyko apžiūrėti iš arčiau. Patarimas – paisykite ženklų, esančių prieplaukose bei ant molų ir jokiu būdu nebraidykite basomis po uždraustą zoną. Jei ten negilu, tai dar nereiškia, kad nėra jūros ežių, o jų spygliai, kaip žinia, gali būti net labai pavojingi.

Antoni Gaudi šedevras – Batllo šeimos namas, dar kitaip vadinamas kaulų namu. Šis namas, kaip ir daugelis Gaudžio kūrinių, beveik neturi tiesių linijų. Namo kolonos panašios į kaulus, o balkonai primena kaukolės dalis – būtent dėl to pastatas ir gavo kaulų namo vardą.


Maždaug taip Barselonoje atrodo kone kiekvienos rimtesnės kavinės ar restorano prieigos. Kuo jau kuo, bet jūros gėrybėmis jie tikrai didžiuojasi, ar bent stengiasi visais įmanomais būdais privilioti patiklius turistus.
Žymieji Iberico ir Serrano kumpiai, be kurių neįsivaizduojamas Ispanijos užkandžių meniu. Maži trikampėliai, įsmeigti į didžiulių kumpių apačią, skirti surinkti varvančius riebalus, kurie išsiskiria palaipsniui.

Visai šalia pagrindinės La Rambla gatvės puikuojasi palmėmis apsodinta Karališkoji aikštė (Palaça Reial). Verta atkreipti dėmesį į čia esančius šviestuvus – dar vienas A. Gaudi darbas.


Ispaniški užkandžiai – „Tapas“. Įvairiausio tipo sumuštinukai ir užkandžiai, dažnai persmeigti pagaliuku, kuriuos, baigęs valgyti, atneši barmenui ir susimoki už vienetus.

Šito daikto turbūt net nereikia įvardinti. Kiekvienas buvęs Ispanijoj žino, kad be Sangrijos vyno ten nepraeina nei pietūs, nei vakarienė, o ką jau kalbėt apie naktinius pasisėdėjimus pajūry.

Metro bilietai kainuoja apie 1,5 EUR ir galioja vieno važiavimo metu. Galima įsigyti nuo 2 iki 5 dienų galiojančias miesto korteles, kurios suteikia teisę nemokamai naudotis miesto viešuoju transportu bei nemokamai apsilankyti kai kuriuose muziejuose. Kortelės turėtojai gali naudotis įvairiomis nuolaidomis tam tikruose muziejuose, parduotuvėse, restoranuose, baruose ir kt. Dvi dienas galiojanti kortelė suaugusiajam kainuoja 27 EUR (užsakant internetu – pigiau).