Netrukus, XVI-XVII a. sandūroje Europoje įsigalėjo karštų gėrimų: arbatos, kavos bei šokolado kultūra. Šiais skanėstais iš populiariųjų porceliano puodelių mėgavosi tik aristokratija.
Europos aristokratai troško porcelianinius indus gaminti ir savo dvaruose. Viena iš pirmųjų tai padaryti bandė Italijos aristokratų Mediči šeima. Dvaro puodžiai porcelianą gamino maišydami molį ir stiklo miltus.
Tokiu pačiu būdu porcelianinius indus gaminti mėgino ir Prancūzijos bei Anglijos meistrai. Deja indai būdavo sunkesni, minkštesni ir ne tokie skaidrūs kaip kiniško porceliano darbai. Vis tik sėkmės paukštę pasičiupo Vokietijos chemikai.
Vokiečių atradimas
Meiseno (visame pasaulyje garsiausias vokiškas porcelianas) porceliano atsiradimo istorija buvo atsitiktinė ir netikėta. XVII a., paties karaliaus Augusto II paliepimu, buvo suimtas ir atvežtas į Drezdeną (Saksonijos regiono sostinė) aštuoniolikmetis vaikinas Johann Friedrich Böttger.
Pasirodo, sklido kalbos, jog jis yra sėkmingas alchemikas iš pigių metalų išgaunantis auksą. Karalius nenustygo vietoje: jei tai tiesa, jis privalėjo tą auksą turėti. Paaiškėjo, kad visi alcheminiai vaikino bandymai (kaip ir bandymai pabėgti iš nelaisvės) buvo nesėkmingi. Išgirdęs šią istoriją jaunajam „alchemikui“ pagelbėti pasirįžo Dresdeno mokslininkas Ehrenfried Walther von Tschirnhaus, kuris mažiausiai dvidešimt metų bandė pagaminti porcelianą (parašė ne vieną porceliano gamybos „receptą“).
Johann Friedrich Böttger su karaliaus žinia nuo šiol dirbo kartu su mokslininku ir 1708 m. jie pagaliau rado būdą pagaminti porcelianą, kuris visai nesiskyrė nuo kiniško. Paslaptis slypėjo žaliavoje. Porcelianas gaminamas ne iš paprasto, o itin švaraus ir balto molio kaolino ir specialaus akmens, kuris stipriai kaitinamas virsta natūraliu stiklu.
Prabangusis Meiseno porcelianas
Pirmasis Europoje pagamintas Meiseno porcelianas viliojo didžiuosius šalies menininkus ir dailininkus, kurie sukūrė garsiuosius Meiseno porceliano raštus. Populiariausi buvo gėlių ornamentai, gyvūnai, kiniškų raštų motyvai. Meiseno porcelianui būdingi mėlynos ir žalios spalvos piešiniai. 1920 m. buvo pristatytas įmonės logotipas – sukryžiuoti kardai.
Tik porceliano specialistai supranta, jog vienu arba dviem brūkšneliais perbraukti kardai reiškia tam tikros kokybės produkciją. Kadangi porcelianas (kaip ir anksčiau) gaminamas rankiniu būdu ir labai ribotais kiekiais, visuomet galima tikėtis žmogiškojo faktoriaus. Tačiau klaidelės bus tokios mažos, jog jas pastebės tik profesionalo akis (produktas „su klaidele“ nėra laikoma broku).
Riboti Meiseno porceliano indų kiekiai neperkopia 2-3000 vienetų ribos. Darbo kokybė, meniški piešiniai bei pagarba estetikai ir elegancijai daro juos išskirtinius ir labai geidžiamus Europoje ir pasaulyje. Juos vertina labai turtingi žmonės ir karališkosios šeimos.
Dalis Meiseno porceliano nusėda kilmingų ir turtingų šeimininkų namuose, kita dalis – patenka į didžiuosius pasaulio muziejus. Dažnai šio vokiško porceliano vazos ir kiti indai pasirenkami kaip karališkos dovanos.
