Taip pat skaitykite: Išskirtinis reportažas iš paslaptingų požemių, užtikrinusių trečdalį Lenkijos pajamų
Prieš penkerius metus tuometinis Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus kartu su tuometiniais Lenkijos ir Ukrainos vadovais Lechu Kačinskiu bei Viktoru Juščenka dalyvavo šventose mišiose, apsilankė žymesniuose miesto objektuose ir atidengė proginę plokštelę su užrašu „nuo Liublino unijos iki Europos Sąjungos“. Tad kuo ši sąjunga tokia svarbi šių šalių istorijai bei kokius istorinius šios unijos pasirašymo motyvus gali įžvelgti į ne tik istorija turtingą Liubliną užsukę keliautojai.
Specialus maršrutas unijai atminti
1569 metų liepos 1 dieną Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės sudaryta sutartis praktiškai įkurta viena didžiausių plotu valstybių Europoje – Abiejų Tautų Respubliką. Šia unija, ypač sumažintas LDK savarankiškumas, mat ji bendrame seime turėjo tik trečdalį vietų, o Lenkijos ir Lietuvos bajorų luomų Lenkijoje renkamas ir Krokuvoje karūnuojamas karalius tapo abiejų tautų valdovu.
Tačiau LDK liko savi valdžios pareigūnai, kariuomenė su jos vadais, iždas, sava teisė bei teismai. Nors LDK sąjungininkų ieškojo dėl vis stiprėjančių puldinėjimų iš rytų ir vis nesibaigiančio Livonijos karo, tačiau tuo pačiu susidarė palankios sąlygos lenkų kalbai ir kultūrai skverbtis į šalį, vyko tam tikras nulenkėjimas.
Nuvykus į Liubliną, galima bent dalimi prisiliesti prie į tuomet buvusią panašią atmosferą, mat miesto senamiestis puikiai išsilaikęs, o specialiai šiam įvykiui skirtas apie 2-3 valandas trunkantis specialiai unijai atminti skirtas maršrutas siūlo pamatyti visą, kas mieste išliko geriausia nuo seniausių laikų. Pirmasis maršrute numatytas sustojimas – Liublino pilyje esanti įspūdingu skaičiumi ištapytų šventųjų freskomis užsukusius žavinti gana nedidelė Šventosios Trejybės koplyčia.
Gotikinio stiliaus bažnyčia buvo pastatyta 14-o amžiaus antroje pusėje karaliaus Kazimiero Didžiojo rūpesčiu, o 1418 metais Jogailos Algirdaičio rūpesčiu ištapyti Ortodoksų Bažnyčiai kurtos įspūdingos freskos, kurios yra lyg rytų ir vakarų kultūrose gyvavusių ir besikeitusios krikščionybės mišinys. Tuo pačiu aplankomas ir antrasis maršruto sustojimas – Liublino pilis, kurios dalimi vadinama ir koplyčia.
Kiek anksčiau nei koplyčia pastatyta pilis vadinama viena iš geriausių tuometinių karališkų rezidencijų, kurioje ypač mėgo reziduoti paskutinis Jogailaičių dinastijos Žygimantas Augustas. Dabar tai didžiulis muziejus, kurio žymiausias eksponatas, žinoma, kai nėra skolinamas kitiems muziejams – 1869 metais tapytas 5,12 metro ilgio ir 2,89 metro aukščio Jano Matejkos paveikslas „Liublino Unija“, su kuriame nutapytomis asmenybėmis galima susipažinti ir virtualiu būdu.
Kitas sustojimas – Plac po Farze – ant fortifikuotos kalvos esanti aikštė, kurioje pažymėti seniausios mieste Liublino Šventojo Arkangelo Mykolo vardo bažnyčia, kuri buvo vienas iš labiausiai dominuojančių objekto miesto panoramoje net nuo 13 amžiaus iki antrosios 19 amžiaus pusės. Toliau – kita bažnyčia, šįkart 14 amžiuje pastatyta Šv. Stanislovo dominikonų bažnyčia, kuri regione buvo ypač žymi dėl joje laikomų garsių reliktų, kurių žymiausias – net iš Kijevo atgabentas kryžius.
Nors iš pradžių buvusi gotikinio stiliaus, tačiau po dalį miesto sunaikinusio 1575 metų gaisro, buvo atstatyta ypač savitu, Liublino renesansiniu vadinamu architektūros stiliumi. Pasak istorinių kronikų, iškart po unijos dokumento pasirašymo Žygimantas Augustas sėdo ant arklio ir nujojo į bažnyčią pasimelsti už unijos sėkmę.
Kitas ekskursijos dalyvių sustojimas – Lubomelskių šeimos namai, vadinami vienais iš geriausiai išsilaikiusių to meto pastatų, pagal kurį galima įsivaizduoti 16 amžiaus miesto vaizdą. Jau šeštasis sustojimas – Šventojo Pauliaus bažnyčia ir šalia buvusio vienuolyno pastatai.
Šis pastatų kompleksas, nors ir sunaikintas gaisro 1557 metais, tačiau atstatytas būtent unijos pasirašymo metais ir pasitarnavo apgyvendinant uniją pasirašyti atvykusius žymiausius abiejų šalių valdžios atstovai. Priešpaskutinis maršruto punktas – pergalės Žalgirio mūšyje proga pastatyta Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia, šalia kurios esančioje aikštėje pastatytas paminklas vienam garsiausių renesanso epochos Lenkijoje poetų Janui Kochanovskiui, kuris šlovino Liublino uniją savo kūriniuose.
Paskutinis šio vaizdingo ir didelę dalį istorinių miesto vietų apimančio maršruto sustojimas – prie Unijos pasirašymui skirto monumento Lietuvos skvere. Taip skveras pavadintas ne veltui, mat šioje vietoje buvo apgyvendinti LDK delegatai. Originalusis monumentas buvo pastatytas dar 16-ame amžiuje, bet sunaikintas carinės valdžios. Jau 1826 metais Stanislavo Staszico iniciatyva buvo pastatytas ir dabar čia matomas geležinis monumentas, kurio reljefas vaizduoja dvi rankas viena kitai spaudžiančias moteris, prie kurių kojų pavaizduoti ir Lietuvos bei Lenkijos herbai.
Ypač jaunas miestas
Nuėjusiems Liublino unijai skirtą maršrutą, siūlomi ir kiti ne ką mažiau įspūdingi turistiniai keliai, pavyzdžiui, renesansinis maršrutas, „Liublinas 1918 metais“ maršrutas, su miesto architektūros stilių įvairove, industrija, čia gyvenusia žydų bendruomene supažindinantys maršrutai. Tokia turistinių maršrutų ir pamatyti galimų objektų gausa bei įvairovė parodo ir tai, kad jau 13-ame amžiuje paminėtas Liublinas buvo išties didis miestas, o unijos pasirašymo laikotarpiu dėl palankios geografinės padėties – Liublinas yra pusiaukelėje tarp dviejų tuometinių sostinių – Vilniaus ir Krokuvos – net išgyveno savo aukso amžių.
Be to, dėl savo geografinės padėties Liublinas visuomet buvo svarbus įvairių kultūrų susibūrimo bei svarbus reformacijos judėjimas centras. Be anksčiau paminėtų lankytinų objektų, turistai turėtų užsukti ir į 15 amžiaus pradžioje statytus regiono teismo rūmus, barokinę miesto katedrą ar vienus iš daugybės miesto vartų.
Daugiau kultūrinės programos išsiilgusiems turistams siūloma aplankyti gausiomis ekspozicijomis turtingus miesto muziejus ar aplankyti gegužę, birželį ir lapkritį vykstančius teatro festivalius, dokumentinių filmų, madų, liaudiškos muzikos bei maisto gaminimo festivalius ar sudalyvauti žongliravimo karnavale. Pramogomis ir istorine praeitimi turtingas Liublinas ne tik traukia turistus, tačiau yra be galo jaunas – maždaug kas trečias žmogus čia – studentas, tad, nors turėdamas ilgą istoriją, miestas sparčiai juda ir į ateitį.