Tris kartus parodę bilietus vis tiek pateko ne į tą lėktuvą

E. Vėlyvio filmo „Redirected“ scenarijus išsipildė dėl „Ryanair“ darbuotojų aplaidumo. Tiesa, jo herojais realybėje tapo dvi jaunos šeimos, kurioms papildomos išlaidos atnešė nemažai galvos skausmo, o ne keturi beveik susipykę draugai, besivežantys su savimi šūsnį Didžiosios Britanijos svarų sterlingų.

Taip pat skaitykite: „Ryanair“ bilietų įsigijimas žingsnis po žingsnio: kaip pirkti, kad „nenuluptų“ per daug

arba: „Ryanair“ bėdos dėl „trolių“

Stefenas Pritčardas, su savo keturiolikmečiu sūnumi ir Jo Housley su trimis mažamečiais vaikais jau segėsi saugos diržus prieš „Ryanair“ lėktuvui išriedant pakilimo tako link East Midlands oro uoste Jungtinėje Karalystėje. Jų kelionės tikslu buvo Ispanijoje esantis Almerijos oro uostas, o abi šeimos pagaliau ruošėsi atsipalaiduoti, beisruošiant pustrečios valandos skrydžiui.

Kadangi visos saugumo patikros jau buvo sėkmingai įveiktos, o įlaipinimo bilietas tris kartus parodytas skirtingiems oro uosto darbuotojams ir lėktuvo įgulai, sunku buvo įtarti, kad lėktuvas, į kurį jie įsėdo - ne tas. Maža to, išskristi jis ruošėsi visai kita kryptimi - į Latvijos sostinę Rygą.

Viena šio nesusipratimo detalė, o tiksliau jo priežastis, buvo nesunkiai paaiškinama - lėktuvas į Almeriją laukė keleivių įlaipinimo prie vartų, pažymėtų penktuoju numeriu, tuo tarpu orlaivis, keliaujantis į Rygą buvo pritrauktas prie tų, virš kurių puikavosi ketvertas. Praktiškai tuo pat metu vykęs įlaipinimas neturėjo jokių šansų nebūti prisimintas dėl didžiulių spūsčių, nuolat lydinčių eiles į pigių skrydžių oro linijų lėktuvus.

Vis dėlto, kodėl visiškai netinkama kryptimi nuklydę keliautojai nebuvo pastebėti nei prie bilietų patikros, nei įlaipinimo korteles tikrinančios stiuardesės, iškėlė daug klausimų tiek abiems itin nemalonioje situacijoje atsidūrusioms šeimoms, tiek oro uosto vadovybei, vėliau apipiltai nemaloniais klausimais.

Incidentas įvyko maždaug po savaitės nuo to laiko, kai Jungtinėje Karalystėje įsigaliojo tvarka, remiantis kuria, į tolimuosius skrydžius įlaipinami keleiviai nebuvo įleidžiami į lėktuvą su išsikrovusiais mobiliaisiais telefonais. Pastarąja taisykle siekiama užkirsti kelią bandymams į orlaivio saloną įsinešti įrangą, kurios detalės galėtų būti pakeistos sprogstamosiomis medžiagomis.

Pitčardo ir Housley šeimos susivokė, esančios ne tame orlaivyje tik tada, kai jiems apie tai pranešė žmonės, įsigiję tas pačias vietas būtent lėktuve į Rygą. Didesnis šokas juos ištiko sužinojus, kad įlaipinimas į Almerijos reisą jau pasibaigė ir nebėra jokios galimybės „apkeisti“ nelemtąjį lėktuvą į tinkamą.

Tiesa, šiokios tokios paguodos nelaimėliai keleiviai vis dėlto sulaukė - jiems buvo išaiškinta, kad Almeriją jie visgi gali pasiekti dar tos pačios paros bėgyje - mat iš Birmingemo oro uosto kiek vėliau tądien buvo vykdomas reisas į Murciiją, esančią maždaug už 180 kilometrų nuo abiejų šeimų numatyto galutinio kelionės tikslo.

Iš karto po incidento „Ryanair“ atstovas spaudai pakomentavo šį įvykį, teigdamas, kad „nepaisant to, jog kiekvienas keleivis yra atsakingas už tai, kad (laiku) įsitikino tuo, kad įlipa į tinkamą lėktuvą, mes paprašėme savo atstovo East Midlands oro uoste deramai ištirti šį incidentą bei užtikrinti, kad panašūs įvykiai nepasikartotų.“ Oro linijų vadovybė taip pat kreipėsi į visus šiame incidente dalyvavusius keleivius su prašymu išsaugoti čekius, patvirtinančius patirtas papildomas išlaidas tam, kad šias vėliau jiems galima būtų kompensuoti.