Anksčiau čia - vidury Kazachstano, apsuktas stepių stovėjo nedidelis Celenogrado miestas, jo gyventojai gamindavo ir remontuodavo kombainus ir kitas žemės ūkio mašinas.
Ten kur buvo Celenogradas - dabar Astanos senamiestis, taip vadinamas kairysis krantas. O dešiniajame Yesil upės krante - naujas modernus miestas.
Astana statoma su polėkiu. Garsiausi JAV, UK, Japonijos ir Korėjos architektai turėjo puikias erdves savo fantazijoms. Ir miestas - lyg architektūros parodos poligonas - aš viską matau kaip neutralus stebėtojas - pagrindinis Astanos bulvaras prasideda prezidento rezidencija vadinama Ak Orda, aplink kurią sutelkti visi valstybiniai pastatai - ministerijos, Ak Orda - labai panaši į Baltuosius rūmus Vašingtome, tik gal dvigubai didesnė.
Šalia - parlamento ir vyriausybės pastatai, bulvaro vidury stovi Normano Forsterio (JAV) projektuotas šimto metrų apžvalgos bokštas, tapęs miesto simboliu - Bai Terek - su apvalia lyg obuolys apžvalgos aikštele, kurios pagrindinė atrakcija - bronzos luite atlietas Prezidento rankos atspaudas.
Atėjęs ten gali savo ranką pridėti prie to atspaudo ir tarsi savitai pasisveikinti su Prezidentu. Reikia laukti gan ilgoje eilėje. Vidury bulvaro stovi didingą arką suformuojantys naftininkų rūmai, apsupti gal kelių hektarų ploto fontanų, krentančių kaskadomis į abi puses.
O baigiasi bulvaras vėlgi to paties Normano Forsterio pastatyta milžiniška plieno ir stiklo stilizuota jurta Khan Shatyr , kurioje yra prekybos centras ir kamerinis vandens parkas su smėlio paplūdimiais ir pirtimis.
Keisčiausi pastatai - tiesiog yra Astanos įvaizdžio dalimi ir kazachai tiesiog didžiuojasi savo sostine. O aplink - didžiausi ir gan gremėzdiški gyvenamųjų namų kvartalai/kompleksai - dvidešimtaukščių namų kvartalai išvadinti keisčiausiais vardais - Žydroji Pakrantė, Paryžius, Highvill, Auksinė šviesa ir pan.
Statybiniai kranai - visame mieste.
Gyvenamųjų namų matyt trūksta, nes nekilnojamas turtas gana brangus - kaip mums pasakojo - du-penki tūkstančiai dolerių už kvadratinį metrą. O lankstinuke, kurį radau viešbučio foje - vieno namo pardavėjai kiekvienam įsigijusiam butą - žadėjo po automobilį „Rols Roys“ - dovanų.
Beje, laisvalaikį Astanoje leisti yra gana sudėtinga - nors koncertinių salių, teatrų - daugybė - bilietai labai brangūs. Esu buvęs įvairiuose koncertuose žymiose salėse Europoje ir JAV - čia bilietai beveik dvigubai brangesni.
Turint galvoje, kad vidutinė valdininko alga (o Astana iš esmės yra valdininkų miestas) - maždaug pustrečio tūkstančio litų, tokios pramogos - išskirtinės. Dar laisvalaikiu galima eiti valgyti, arba į prekybos centrą, arba į diskoteką.
Alus klube kainuoja dešimt - penkiolika litų, degtinės taurelė - apie dešimt.
Įėjimas į diskoteką klube - beveik dešimt eurų. Taigi - pagrindinė astaniečių pramoga - pasivaikščiojimai miesto parkeliuose, aikštėse, upės pakrantėse - vaikšto kazachai dideliais būriais - šeimomis, jaunuolių kompanijomis, senolių kompanijomis. Vaikšto pasipuošę, lyg podiumu.
Merginos degina žvilgsniais vaikinų būrelius, o jie blizgina savo puošeiviškus kostiumus. Solidūs tėčiai globoja įvairiaspalviai papuoštus vaikučius, o senoliai susiėmę rankomis matyt negali atsistebėti į ką gi pavirto jų senasis Celenogradskas.
Ir mes su draugais perėjom gal kelių kilometrų promenadą šalia Yesil upės. Daugybė puikių personažų aplink, daugybė šypsenų aplink. Merginos mielai fotografuojasi. Oras puikus. Surandam kavinę sukonstruotą iš kelių butų daugiaaukščio apačioje - paprašom kelnerio įjungti TV, nes tuoj transliuos futbolo rungtynes. Subėgę padavėjai atgabena didžiausią televizorių - dar užsisakom nacionalinį patiekalą kurdak, kurį pakomentuoja kavinukės šefas vardu Almaz.
Kurdak gaminamas taip - avienos širdis, inkstai, kepenys, plaučiai, kiti subproduktai visi sudedami į didelį puodą supjaustyti dideliais gabalais ir verdami sūdytam vandeny.Paskui visa tai supjaustoma smulkiais gabalais ir karštoj keptuvės pačirškinama įkaitintame lajuje. Pridedama apkepintų bulvių, morkų svogūnų - pipirų ir druskos.
Puikiai tinka prie alaus. Gerai praleidome dieną, patyrinėjom Astanos istoriją ir architektūrą, labai skaniai pavakarieniavome. Gaila, kad Belgijos komanda, už kurią sirgom mes ir visas baras - pralaimėjo.
Gaila ir dėl to, kad ryt jau skrendu atgal. Visiems, kam atsirastų galimybė - siūlau apsilankyti Kazachstane ir Astanoje. Nors patirsite lengvą civilizacinį šoką, bet viską atpirks skonio ir vaizdų ir antropologijos kokteilis.
Saulius Paukštys, Astana, Kazachstanas
