Taip pat skaitykite: „Neatrastasis“ Dieveniškių kraštas stebina ir čia sugrįžtančius

arba: Vienintelis žinomas piliakalnis Dieveniškių apylinkėse - labiausiai vienišas Lietuvoje

Rimašių kaimo sodybos įsikūrusios kairiajame Gaujos krante, atkartoja jos vingį. Daugiau kaip dvidešimt sodybų gatviniame kaime paminklinėmis lentomis pažymėtos 8 sodybos, į architektūros paminklų sąrašą įtraukta 13 sodybų su 29 pastatais. Tarp jų - tiek gyvenamieji namai, tiek kitos, pvz. ūkinės paskirties statiniai.

Jie pastatyti XIX a. pabaigoje—XX a. pradžioje, kai kaimas išsiplėtė. Rimašiai minimi 1775 m. XIX a. viduryje čia stovėjo šešios valstiečių ir eigulio sodyba. Iki pat baudžiavos panaikinimo kaimas priklausė Daubutiškių dvarui.

Rimašių kaimo žemė buvo suskirstyta į tris laukus, šie - į gabalus, o gabalai - į rėžius. Kiekvienas rėžis turėjo savo pavadinimą - Dvarnos, Siaurutės, Plačiosios, Kamša, Margiai ir kt. Tai padėjo orientuotis į daugelį rėžių suskirstytuose laukuose (vienam ūkininkui priklausė 15 ir daugiau rėžių).

Sodyboms skirta buvo pietinė į Dieveniškių pusė, kadangi šiaurinėje plytėjo klampi pelkė. Dėl gamtinių sąlygų susiklostė tipiška vienpusė gatvinė rėžinė kaimavietė, gatvė grįsta akmenimis.