Dėl klimato atšilimo Lietuva turistus trauks labiau nei Turkijos kurortai

Keičiantis klimatui turistų pamėgtos zonos gali pasislinkti iš Raudonosios ir Viduržemio jūros pakrančių gerokai į šiaurę – iki Baltijos ir Šiaurės jūrų.

Taip pat skaitykite: Labiausiai turistų nualintos vietos - kurių pasaulio stebuklų greitai nebeliks?

arba: Miestai, kurie turėtų išnykti iš žemėlapių artimiausiu metu

Patys brangiausi kelionių maršrutai šio amžiaus pabaigoje turėtų driektis į Kuršių neriją, Normandiją, Švediją ir Airiją.

Bent jau taip tvirtina Europos Komisijos suburta ekspertų grupė, tyrusi galimas klimato pokyčių pasekmes. Savo išvadas ekspertai pristatė Madride vykusioje Pasaulinės meteorologų organizacijos konferencijoje.

Anot jų, Pietų Europa yra vienas iš regionų, kuriems temperatūros ir kitų oro sąlygų permainos turės daugiausia įtakos. Šiltas klimatas, viliojantis turistus į prabangius šio regiono kurortus, netrukus turėtų tapti pernelyg karštas ir sausas. Išdžius kai kurie ežerai ir upės, akys neberas smaragdinės žalumos. Tačiau žiemomis ir pavasariais laukia smarkūs lietūs ir potvyniai.

Ekspertai įspėja, esą dėl sumažėjusio turistų srauto gali nukentėti Graikijos, Italijos ir Ispanijos ekonomika. Didmiesčiai greičiausiai kentės dėl karščio bangų, kuomet keletą dienų iš eilės tęsis nepakeliama kaitra, pavojinga sveikatai. Tai reiškia, kad pasivaikščiojimus Paryžiaus ar Romos gatvėmis teks perkelti į kovą ar lapkritį.

Mažoms saloms šie pokyčiai gali tapti kur kas pragaištingesni. XXI amžiuje pasaulinio vandenyno lygis gali pakilti 80 cm. Tokiu atveju pirmieji po vandeniu atsidurtų Maldyvai, kurių salos yra kone vandenyno lygyje. Vėliau toks pats likimas laukia Fidžio ir kai kurių salų prie Indonezijos, Tailando, Indijos, Kinijos bei Vietnamo krantų.

Jau šiandien dėl klimato pokyčių tropiniai kurortai nuolat kenčia dėl potvynių, uraganų, purvo nuošliaužų. Pažeidžiamos pakrančių ekosistemų – paplūdimių, kopų, koralinių rifų pusiausvyra. Dar 1,5-3 laipsniai, ir didelė dalis koralų gaus per daug šviesos, o dėl to žus.

Kalnų slidinėjimo kurortai jau seniai skambina pavojaus varpais. Praėjusi žiema buvo šilčiausia Europoje per visą stebėjimų laikotarpį. Alpių slėniai sniego nematė beveik iki sausio. Prabangiems viešbučiams teko suktis, užimant svečius pasivaikščiojimais kalnuose. Alpėse atšilimas vyksta dukart sparčiau, nei vidutiniškai planetoje. Tiesa, slidžių stotys kol kas neigiamo poveikio nejaučia – daugiau nei 2 km aukštyje permainų dar nesimato.

Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijos manymu, jei temperatūra Alpėse šoktels dar 4 laipsniais, Europoje liks tik 200 slidinėjimui tinkamų šlaitų. Pirmoji daugybės pajamų neteks Vokietija, kur kalnų slidinėjimo kurortai įsikūrę žemiausiai. Pakaktų vos 1 laipsniu aukštesnės vidutinės temperatūros, kad Vokietijos trasos liktų be sniego. Ilgiausiai klimato pokyčiai „keliaus“ iki Šveicarijos.