Taip pat skaitykite: 10 vietų už poliarinio rato, kurias privalai aplankyti

arba: 10 atokiausių salų, itin draugiškų poilsiautojams

Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi! Taip pat skaitykite Perpasauli.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „Android“.

Tai vienintelis nacionalinis parkas Grenlandijoje ir labiausiai į šiaurę nutolęs nacionalinis parkas pasaulyje. Parkas apima visą šiaurės rytinę Grenlandijos dalį ir pakrantę.

Pietinė parko dalis ribojasi su Sermersoko savivaldybe, o vakaruose nacionalinis parkas liečiasi su Kasuitsupo savivaldybe. Didžioji parko dalis driekiasi Grenlandijos ledo skydu, tačiau šiaurinėje jo dalyje (Pirio Žemėje) ir pakrantėse gausu teritorijų, nesukaustytų amžinuoju įšalu.

Nacionalinis parkas įkurtas 1974 m. gegužės 22 d. praktiškai negyvenamoje šiaurinėje buvusios Itokortormito savivaldybės, įėjusios į tuometinės Tunu apskrities sudėtį, dalyje. Iki dabartinio dydžio parkas buvo išplėstas 1988 m., prijungus prie jo 272 000 kvadratinių kilometrų buvusios Avanos apskrities dalį.

1977 m. sausį parkui suteiktas tarptautinio biosferos rezervato statusas. Jo veiklą prižiūri Grenlandijos aplinkos ministerija.

Dabartinėje parko teritorijoje buvo vykdomi du stambūs moksliniai tyrimai - 1930 m. liepą - 1931 m. rugpjūtį vokiečių vykdyta ekspedicija „Vidurinis ledas“ (vok. "Eismitte") ir 1952 m.- 1954 m. britų ekspedicija „Šiaurinis ledas“ (angl. "North Ice").

1986 m. parko teritorijoje gyveno 40 nuolatinių gyventojų, kurie buvo įsikūrę Mestersvigo karinėje bazėje. Visgi vasaros metu laikinų gyventojų skaičius pakildavo ir iki 400. Nuolatiniai gyventojai vykdė valymo darbus vietose, kuriose buvo ieškoma naudingųjų iškasenų. Darbai buvo atlikti ir šie žmonės išvyko.

Vietinė gyvūnijos įvairovė - įspūdinga. Nacionaliniame parke gyvena nuo 5 000 iki 15 000 avijaučių - tai yra apie 40 proc. visų pasaulyje gyvenančių avijaučių. Pakrantėse gausu baltųjų lokių bei vėplių.

Žinduolių klasei taip pat atstovauja poliarinės lapės, šermuonėliai, grenlandiniai lemingai ir arktiniai kiškiai. Šiauriniai elniai parką paliko 1900 m., o vilkai - 1934 m., tačiau pastarieji retkarčiais sugrįžta į parko teritoriją. Jūriniams žinduoliams parke atstovauja žieduotieji ruoniai, jūrų kiškiai, grenlandiniai ruoniai, pūsliasnukiai ruoniai, narvalai ir baltieji delfinai.

Paukščiai, besiveisiantys parke, yra lediniai narai, baltaskruostės berniklės, trumpasnapės žąsys, paprastosios gagos, skiauterėtosios gagos, medžiokliniai sakalai, baltosios pelėdos, smiltinukai, tundrinės žvyrės ir krankliai.