Taip pat skaitykite:
Tarp jų - Kauno meras Andrius Kupčinskas, Žemės ūkio ministras profesorius Virgilijus Jukna ir Ryšių istorijos muziejaus direktorė Giedrė Mikaitienė. Muziejus įsikūręs buvusioje pašto stotyje. Kauniečiams pašto karietos atvežė tuziną pašto siuntų nuo kolegų iš kitų savivaldybių.
Pusantros tonos ir toną sveriančias karietas į Varšuvą traukia vienintelės pasaulyje garsios lietuviškos žemaitukų veislės žirgai. Jie, tikrieji žygio dalyviai ir herojai, diktuoja visą žygio eigą. Manoma, kad Lietuvoje yra apie 700 žemaitukų. Mokslininkai teigia, kad, norint išsaugoti veislę, jų skaičius turi išaugti iki 2000.
Vienas iš žygio pašto keliu į Varšuvą tikslų – atgaivinti Lietuvoje žemaitukų funkciją, paskatinti žirgų augintojus panaudoti juos turizme ir duoti dingstį palei pašto kelią kurtis žirgininkystės ūkiams. Nepanaudojant šios veislės žirgų praktiškai, ji gali greit išnykti. Žemaitukai sustiprina lietuvio tapatybę, todėl rūpestis jais – tai pagarba senoliams ir savo šaknims.
„Po 2010 m. įvykusio žygio prie Juodosios jūros įsitikinau, kad lietuvis myli žirgą, todėl svarbios šio kelio ir žirgų sąsajos“, - sako „Klajūnų klubo“ prezidentas Gintautas Babravičius. „Siekiame populiarinti žemaitukus ir regioninio bendradarbiavimo idėją, priminti visoms keturioms tautoms apie bendrą istoriją. Pasak Gintauto, prie kelio esančius objektus būtų galima panaudoti turizmui.
Žemaitukų kilmė siekia dar priešistorinius laikus. Ji formavosi kartu su lietuvių tauta ir viduramžiais išgarsėjo kaip viena geriausių pasaulyje kovinių arklių veislių. Lietuviai ilgai turėjo tik šią vienintelę arklių veislę, kurios pavadinimas kilęs nuo Žemaitijos vietovardžio.
Žemaitukai davė pradžią trakėnų veislei, Lietuvos sunkiųjų arklių veislei ir stambiajam žemaituko tipui. Ši veislė pripažinta saugotina tarptautiniu mastu ir įtraukta į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų katalogą kaip unikalus istorinis ir etnokultūrinis paveldas. Žygio vadovo nuomone, žemaitukai turėtų būti įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, juos turėtume matyti tautinių renginių bei švenčių metu.
Nuo VI-VII a. žinoma unikalios genetinės struktūros žemaitukų veislė glaudžiai susijusi su savo tauta. Viduramžiais Lietuva buvo galingiausia Europos valstybė, o žemaitukai – geriausi kovos žirgai, labiausiai išgarsėję Lietuvos karuose su kryžiuočiais. Tai universalūs ponių klasės žirgai, turintys masyvų kūną, tvirtas kojas ir energingą temperamentą.
Didžiausio atgarsio ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje sulaukė 2010 m. Gintauto Babravičiaus vadovaujamas žygis žemaitukais Vytauto Didžiojo keliais iki Juodosios jūros. Per 38 dienas 9 raiteliai ir žirgai įveikė 2000 km atstumą. Keturi žygio iki Juodosios jūros dalyviai – Gintautas Babravičius, Giedrius Klimkevičius, Gintaras Kaltenis ir Andrius Kaušinis - keliauja ir pašto keliu į Varšuvą.
Trečiadienio vakare karietos atkeliavo į Veiverius, kur žirgai ir žygeiviai ilsėjosi dvi naktis. Poilsio dieną žygio dalyviams buvo surengta kultūrinė programa.