Keturias vadelių poras laiko Sergejus Feoktistovas, vienas iš dviejų žinomų keturkinkės vadeliotojų Lietuvoje. Jo žinioje karieta ir visi dešimt žirgų. “Be bet kurio iš mūsų šis žygis galėtų vykti, tačiau be Sergejaus nepajudėtume nė iš vietos”, - sako projekto vadovas Gintautas Babravičius.

Šeštadienį Sergejaus vadeliojama karieta, kirtusi Lietuvos-Latvijos sieną, pavakare atvyko į Vasaknas. Per pietus Zarasų miesto aikštėje karietą pasveikino senoviniais drabužiais pasipuošęs dainų ir šokių kolektyvas, atvyko miesto meras Arvydas Steponavičius. Po šventės žygio dalyviai buvo svetingai priimti Šlyninkos malūne.

Sergejus visas dienas leidžia sėdėdamas karietos viršuje. Vieną ar du žirgus suvaldančių vadeliotojų Lietuvoje daug, bet sugebančių valdyti keturis – vos vienas kitas. Prieš šimtmetį keturkinkės kursai trukdavo tris mėnesius - tai buvo savotiškas vairavimo kursų atitikmuo. Lietuvoje niekur nebekinko po keturis žirgus, nebent pramoginiais tikslais - apvažiuoti garbės ratą ar pasivažinėti parkuose prie dvarų.

Dirbti su žirgais Sergejus pradėjo nuo trylikos metų. Po armijos pats pagamino žirgynui keturkinkę, kurią pastebėjo arklių pirkti atvažiavę vengrai. Jų pakviestas Sergejus dar tarybiniais laikais su savo arkliais išvažiavo į Vengriją stažuotis. Pasak vadeliotojo, Vengrijoje keturkinkės tradicijos labai gilios – valdyti keturias vadelių poras veik taip pat įprasta, kaip pas mus vairuoti automobilį.

Kiekvieno keturkinkės žirgo paskirtis priklauso nuo jo temperamento – vieni žirgai tinka vairuoti, kiti – traukti karietą. Kinkymas – sudėtingas procesas, o valdymas – dar sudėtingesnis. Vairuojantys žirgai kinkomi priekyje, traukiantys – už jų. Projekto vadovo Gintauto Babravičiaus žodžiais, Lietuvoje yra tik du tokio lygio vadeliotojai – Sergejus Feoktistovas ir Almutis Raila.

Po daugelio metų Sergejus jau buvo apleidęs vadeliojimą, sukosi versle, tačiau pries ketverius metus vėl grįžo prie žirgų ir dabar dirba žirgyne. Žirgus šiam žygiui Sergejus ruošė devynis mėnesius, važinėdamas su jais kiekvieną dieną. Pasitaikė ir traumų - vienas keturkinkės žirgas išnarino ranką iš peties vos pradėtas treniruoti, pasekmes vadeliotojas jaučia iki šiol.

Pasak Sergejaus, žirgų treniravimas reikalauja daug kantrybės. “Pirmiausia reikia žirgą apvedžioti, pripratinti prie žmogaus, kad jis imtų pasitikėti šeimininku, tik tada – treniruoti. Netreniruotas žirgas užaugęs būna gražus, bet fiziškai silpnas ir kelionėse nieko nevertas”, - sako Sergejus. Visus dešimt žygyje dalyvaujančių žirgų išaugino vadeliotojo kolega iš Dusetų Vygantas Kazlauskas.

Sergejui suvaldyti žirgus padeda šalia jo sėdintis Alantos seniūnas Aidonas Užubalis. Jis jau penkerius metus savo sodyboje augina keturis žemaitukus ir septynis ponius. Šis žygis Aidonui pirmasis, neskaitant bandomosios kelionės žirgais į Rundalę spalio mėnesį.