Taip pat skaitykite: Vietiniai pataria - ką daryti, kad kelionė į Londoną nevirstų košmaru?
Keliauk į Londoną su Perpasaulį.lt! Geriausių skrydžių pasiūlymų ieškok čia.
Tokią keistą konstrukciją lėmė šioje vietoje planuoti trys skirtingi metro projektai, kuriems buvo suteikti skirtingi valdžios leidimai: „Great Northern & Strand Railway” (nuo „Wood Green” iki „Aldwych”), „Brompton & Piccadilly Circus Railway” (nuo „Piccadilly Circus” iki „South Kensington”, tiesa, šios stotelės nesutampa su dabartinėmis) ir „Deep Level District” (ekspresas iš „Earl’s Court” iki „Mansion House”).
Kai „Yerkes Group” galiausiai sujungė šiuos projektus į vieną ir paruošė statybai, „Deep Level District” plano buvo atsisakyta (išskyrus vieną peroną „South Kensisngton” stotelėje), todėl du likę planai tik pailgino Pikadilio liniją, kuri buvo baigta 1906-aisiais.
Lieka neaišku, kodėl į galutinį konstrukcijos projektą buvo įtraukta ir „Aldwych” atšaka – kai kurie sako, jog metro linijos iki „Aldwich” tiesimas buvo parlamento iškelta sąlyga, kiti kalba, kad tai buvo laikoma puikia vieta pratęsti liniją į pietus nuo Temzės (tai patvirtina ir faktas, kad panašių planų būta ir anksčiau, tačiau jų buvo nuolat atsisakoma).
Ši Pikadilio linijos atšaka buvo atidaryta 1907-ųjų lapkričio 30 dieną, o „Aldwych” stotelei suteiktas „Strand” pavadinimas. Tačiau netrukus teko pavadinimą pakeisti, kadangi tuo metu dabartinė „Charing Cross” stotelė vadinosi lygiai taip pat.
Be to, nuo 1917-ųjų jau veikė tik viena iš dviejų įrengtų metro linijų, kadangi keleivių sulaukta mažiau nei tikėtasi. Nuo to laiko nebeveikianti antroji linija buvo naudojama išbandyti naujiems peronų dizainams ar naujam apšvietimui.
Antrojo pasaulinio karo metu „Aldwych” linija buvo uždaryta beveik šešeriems metams ir naudojama kaip vieta pasislėpti nuo antskrydžių, taip pat saugoti meno kūrinius ir kitas brangenybes iš Britų muziejaus (The British Museum).
„Aldwych” metro atšakos projektas tikrai nebuvo labai sėkmingas - šia linija niekad nesinaudojo daug žmonių, todėl ilgą laiką ji būdavo atidaroma tik piko valandomis. Lemtingoji akimirka atėjo tada, kai reikėjo pakeisti senus keltuvus.
Nors jie nebuvo sugedę, keltuvo konstrukcijoje buvo nesaugių detalių ir aukštos įtampos sudedamųjų dalių, todėl keltuvai laikomi netinkamais naudojimui. Kadangi atnaujinimo darbai būtų atsiėję apie 3 – 5 milijonus svarų (12,6 – 21 mln. Lt), o kasdien linija naudojosi vos 600 žmonių, buvo nuspręsta ją tiesiog uždaryti.
Paskutinis metro traukinys iš „Aldwich” išvažiavo 1994 –ųjų rugėjo 30-osios vakarą, beveik po 87-erių metų nuo pirmo šios stoties atidarymo.
Šiandien ši metro stotis turi tik muziejinę vertę: čia vyksta filmavimai, parodos, knygų pristatymai ar privatūs vakarėliai. Tačiau greitai ji bus beviltiškai apleista, kadangi mažai kas rūpinasi stoties išlaikymu (išskyrus, žinoma, kai reikia ją paruošti filmavimui).
Kita vertus, bilietų pardavimo salė ir išorinis įėjimas buvo atstatytas ir atrodo beveik taip pat, kaip ir atidarymo dieną. Išorinis fasadas dabar naujai perdažytas, o ant jo puikuojasi originalus „Strand” užrašas.
„Aldwych” yra neabejotinai labiausiai naudojama iš visų neveikiančių Londono metro stočių – tik šiandien jau nebe keleivių, o kino ir televizijos kompanijų. Faktas, kad ši nebeveikianti Pikadilio linijos atšaka vis dar susieta su pagrindiniu metro tinklu ir atrodo palyginus visai gerai išsilaikiusi, padaro ją idealia filmavimo aikštele.