Taip pat skaitykite: Zarasų apylinkių dvarai, apie kurių egzistavimą pamiršo net vietiniai

arba: Stebuklų kupinas miestelis Šiaurės Lietuvoje

Pervažiavus Jurbarką ilgiausiu Lietuvoje tiltu per Nemuną, beveik šalia pirmasis dvaras - Kidulių. Juokingiausia, kad mes manėme, jog žemiau esantis pastatas yra Kidulių dvaras - kažkada galėjęs atrodyti gerokai prabangiau, todėl kito pastato šalia ir neieškojome.

Ir tik dabar rašydamas įrašą ir ieškodamas informacijos apie Kidulių dvarą radau, kad kažkur netoliese turėjo būti visai kitas dvaro rūmų pastatas... Internete radau jo nuotrauką - gražus. Good, turėsime progą kada nors sugrįžti! O mūsų palaikytas dvaru pastatas - matyt, tik vienas iš dvaro ansamblio statinių, nes ten jų buvo ne vienas, taip pat ir didžiulės raudonų plytų arklidės.

Šią nuotrauką, darytą dvaro teritorijoje, įkeliu ateities kartoms - interneto archeologai, atkasę ją po daugelio metų, galės matyti, kaip rengėsi XXI a. pradžios lietuviai:

Senieji Šakių raj. dvarininkai, matyt, labai mėgo didžiulius raudonų plytų ūkinius pastatus - tokią arklidę ar kažką panašaus radome ir prie Gelgaudiškio dvaro.

Pats dvaras išgyveno esminę restauraciją:


V. Kasperavičiutės nuotr.

Gelgaudiškio bažnyčia ir unikalus žydras tarybinis paveldas, gražiausias Šakių rajono automobilis:

Toliau - iki mažo Plokščių kaimelio, kuris netikėtai mums patiems pasirodo besąs lietuviškas, tik biudžetinis Venecijos variantas - tik vieninteliai Plokščiai visoje Lietuvoje turi tokį stebuklą - Vaiguvos upeliūkštį, paverstą keliu. Gamtosaugininkams nuo to turbūt kojų plaukai šiaušiasi, mums - įdomu, o vietiniams visiškai dzin - svarbu, kad tik šituo vieninteliu keliu jie gali privažiuoti iki savo sodybų.

Paėjome palei Vaiguvos upę-kelią apie pusę kilometro, iš tikrųjų - radome kelias sodybas, kurių vairuotojai iš kiemo įvažiuoja tiesiai į upę. Įdomu, kaip ar visos normalios eismo taisyklės čia irgi galioja? Upės viduryje skiriamosios ištisinės juostos nėra, tai lenkimo manevras kaip ir būtų galimas...

Toliau - Lukšiai, miestelis jau visai šalia Šakių, į kurį važiavome dėl Zyplių dvaro. Kad tokį (ir net atreastauruotą) dvaro pastatą rasime, galėjome tikėtis:

Bet kad ten visas kultūros židinys - nebuvome girdėję nei vienas iš keliavusių. Vėliau radau daugiau info - Zyplių dvare nuolat vyksta menininkų plenerai ir kiti renginiai, po kurių dvaro teritorijoje lieka vis daugiau meno ženklų.

Akmeninė žemėje paskendusi skrynia:

Pasakų namelis:

Delno dydžio vabzdžiai:

Neaiškios paskirties statiniai:

Labai aiškios paskirties dirbtuvės:

Įleido mus į vieną iš pastatų, kuriame radome dar daugiau gėrio:

Įdėsiu tik vieną nuotrauką - kitus darbus važiuokit pasižiūrėti iš arti, tokias geras iniciatyvas reikia palaikyti. Zyplių dvaras turbūt meniškiausias dvaras Lietuvoje - bent jau iš tų, kiek esam aplankę. Medinis choras:

Paskutinis dvaras - Ilguvos, visai šalia Nemuno. Ant skardžio, todėl nuo terasos pro medžius galima matyti tekančią upę.

Ir grįžtant link Kauno neįmanoma nepastebėti vienišos Zapyškio bažnyčios ant Nemuno kranto - rėkiantys išbadėjusių piliečių skrandžiai sutrukdė užsukti ir apžiūrėti iš arčiau, irgi reiks grįžti saulėtą žiemos arba vasaros dieną: