Keliauk į Paryžių su Perpasaulį.lt! Geriausių skrydžių pasiūlymų ieškok čia.

Į šiuos klausimus šiandien mums atsakyti ryžosi prancūzų fotomenininkų duetas - Thomas Subtil ir Clarisse Rebotier. Jų darbuose populiariojoje kultūroje jau išgarsėti spėjęs ir iki skausmo pažįstamas siužetas sugebėjo įgauti iki šiol neregėto aktualumo.

Su nemenku realistiškumo ir slogios nuotaikos prieskoniu, be abejo. Tiesa, pastarąją atspindi toli gražu ne visi šiais metais pasirodžiusios kūrėjų serijos „Animétro“ darbai.

Viena iš aiškiausiai mums atpažįstamų čia pasirinkto meninio sprendimo panaudojimo intencijų - bent šiek tiek „perspjauti“ dar tolimųjų 90-ųjų pradžioje „12 beždžionių“ (o vėliau - ir daugelio panašų motyvą gvildenančių kino darbų) žiūrovo akį rėžusių primityvios kompiuterinės animacijos įskiepytus vaizdinius. T. Subtil ir C. Rebotier darbuose Paryžiaus metro apsigyvenę laukiniai gyvūnai - gyvi, tikri ir, regis, dar šiandien užfiksuoti vietinio fotodokumentalisto.

Ir čia yra dalis tiesios - menininkai didžiąją dalį savo laiko praleidžia dirbdami bei kurdami būtent Paryžiuje, o modeliais jų vizualizacijoms tapo tikri gyvūnai, dauguma kurių kilę iš Afrikos žemyno (tiesa, tarp jų pasitaiko ir, pavyzdžiui, „etninių europiečių“. Galutinis įspūdis, kurį pagal kūrėjų intenciją žiūrovui turi palikti siurrealistiškos „Animétro“ serijos vizualizacijos - tobulos žmonių ir laukinių gyvūnų harmonijos egzistavimo galimybė, kurią neturėtų būti sunku įgyvendinti praktiškai.

Su visu „Animétro“ ciklu galite susipažinti čia.