Skulptūros Juodkrantės Raganų kalne ir stebina, ir kelia šiurpą

Juodkrantėje iškilusi 42 m. aukščio parabolinė kopa, vadinama Raganų kalnu - nuo seno legendomis apipinta Vakarų Lietuvos vietelė. Sakoma, kad nuo neatmenamų laikų ne tik žmonės mėgo šį kalną, bet ir velniai su raganomis čia savo puotas keldavę. „Net pati deivė Ragė čia apsilankydavo metiniuose trumpųjų naktų sąskrydžiuose.“ - liaudies padavimus savo knygoje apie Raganų kalną cituoja etnologė Aldona Balsevičienė.

Taip pat skaitykite: Reportažas iš Londono kankinimų kalėjimo

arba: Gausiausiai mitais apipintas Aukštaitijos kampelis

Įkvėptas tokių pasakojimų Juodkrantės girininkas Jonas Stanius sugalvojo atgaivinti senuosius pasakojimus ir juos realizuoti skulptūrų pavidalu. 1979 m. surengta pirmoji kūrybinė stovykla, į kurią susirinkę liaudies meistrai iš visos Lietuvos sukūrė 25 skulptūras. Stovyklos idėja kartojosi ne kartą, dar ir dabar atvykę meistrai restauruoja senas skulptūras, išdrožia naujų. 2007 m. parke buvo apie 80 medinių skulptūrų.

Raganų kalną gamta pati padalijo į dvi dalis: šviesiąją ir tamsiąją. Šviesiojoje dalyje takas platus, čia stovi įžymūs pasakų veikėjai kaip milžinė Neringa, dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, ir jų sesuo Elenutė, žvejys Kastytis. Viršūnėje – pasakos apie Neringą ir Naglį veikėjai. Einant toliau kelias susiaurėja ir aptemsta – prasideda „velniava“: slibinai, pro pragaro vartus žengia Liuciferis, raganos su velniais. Nusileidus nuo tako giedančio gaidžio skulptūra rodo, jog čia šmėklos išsilaksto ir visos velnystės baigiasi.