Užpultas rojus - ką čia atrado turistai?

Daugeliui turistų kelionė į Pietryčių Aziją prasideda Tailande. Tai yra populiariausia atostogoms šalis, per metus sulaukianti virš 12 tūkstančių lankytojų.

Taip pat skaitykite: Šalys, kur geriausiai gyvena emigrantai

arba: Kultūrinis šokas Malaizijoje: čia net oras kvepia visiškai kitaip!

Besiruošiant į Tailandą, sukaupiami kitų keliautojų įspūdžiai, daugiausia surinkti iš populiariųjų šalies pajūrio kurortų. Prieš akis iškyla atvirukų vaizdai iš Tailando salynų, šokiruojančiais rojaus žemėje vaizdais, bei populiarūs filmai su Džeimsu Bondu bei Leonardu DiCaprio, filmuoti baltojo smėlio paplūdimiuose.

Savo pasiruošimą kelionei į Tailandą pradėjau Malaizijoje. Neturėdama išankstinės vizos, nerimavau, kad galiu būti neįleista į šalį, dėl bilieto iš šalies neturėjimo. Be to, mane gąsdino faktas, kad šiai, gan nemažai šaliai, turėsiu tik dvi savaites – būtent tokį laikotarpį suteikiama lietuviams, besidarantiems vizą atvykimo į šalį metu.

Visgi, mano laimei, Penangas, Malaizijos sala, esanti netoli Tailando, netik turi Tailando ambasadą, bet taip pat ir begalės įmonių, galinčių sutvarkyti vizas už nedidelį mokestį. Mano didžiai nuostabai bei netikėtam komfortui, daugumą viešbučių, gali netik sutvarkyti visus dokumentus vizai gauti, bet taip pat paruošti visą reikiamą transportą iki pageidaujamos vietos Tailande tiesiai iš po viešbučio dūrų. Taigi mano kelionė į Tailandą prasidėjo patogiu mikroautobusu, man beveik nepajudinus nei piršto.

Įvažiavus į šalį ir pakeitus mikroautobusą į mažiau patogų, iš karto pasijautė kaip skiriasi tiek politinė, tiek ekonominė padėtis nuo Malaizijos. Tailande begalinio grožio gamtos vaizdus keičia vargingi miesteliai, kurių priešakyje miestų svečius pasitinka karaliaus ir jo šeimos narių didžiuliai portretai, įrėminti graviruotais auksinės spalvos rėmais.

Man pradėjo kilti pyktis, kad karalius taip puikuojasi savimi, kai tuo tarpu jo žmonės gyvena skurdžiuose bambukiniuose nameliuose. Visgi, nepaisant susierzinimo, Tailandas man iš karto pradėjo patikti. Būtent čia pasijutau toli nuo Europos. Man begaliai sužavėjo kaip žmonės yra vežiojami sunkvežimiais, mašinų bagažinėse ar motociklų priekabose. Netgi moksleivių autobusas buvo sukonstruotas iš sunkvežimio.

Viskas atrodė siurrealu, truputėlį pavojingai, bet kartu ir iššaukiančiai. Norėjau iškeisti savo turistinį mikroautobusą į vietinį transportą ir išjausti Tailando autentiškumą. Man neteko laukti ilgai. Keleiviai, važiuojantys link uosto, buvo perkraustyti į vietinį autobusą, kuris iš tiesų buvo pertransformuotas sunkvežimis su mediniu karkasu užnugaryje. Būtent tai ko aš norėjau! Ir tai buvo tik pradžia, išbandant azijietišką keliavimo būdą.

Pirminė mano užduotis aplankant Tailandą, buvo patekti į rojaus atvirukus. Kai plaukiau į Ko Phi Phi salyną, jau pradėjau jausti gerų atostogų dvelksmą. Saulė mielai švietė, keltą skalaujančios bangos gerai gaivino, horizonte pradėjo atsiverti kalvotos salos. Atplaukėme į įlanką ir mus pasitiko begalė žaismingų valčių. Tačiau, kai pasirodė po minutės, žaismingos valtys, gražūs kalnynai ir smaragdinis vanduo nėra viskas, kas laukia Ko Phi Phi.

Mus ten taip pat pasitiko begalinės grūstys turistų, įkyrių vietinių pardavėjų bei milžiniškos kainos. Pagrindinis kaimelis, esantis Ko Phi Phi, buvo panašus į turgų, kur tarp maudymukų, akinių ir drabužių kioskų, pasigirsdavo kvietimai užeiti į restoranus ar išbandyti Thai masažą. Ne ką mažiau nuliūdino paplūdimys.

Nors dienos metu ten yra daug mažiau turistų, visgi negilus ir nešvarus vanduo sugebėjo pagadinti poilsį. Dar prastesnį įspūdį paplūdimys man paliko vakare. Vietoje ramaus rojaus kampelio, išdygo „Ibiza“. Visi barai konkuravo tarpusavyje, kas užleis garsiau populiariąją klubinę muziką ir kas padarys geresnį ugnies šou.

Visos kitos populiarios Tailando salos, daugiau ar mažiau siūlo tą patį: daug turistų, dažniausiai girtų, daug garsios klubinės muzikos, daug prekystalių ir milžiniškas kainas. Tuo gali pasigirti Koh Tao, Koh Phangan (ypač pilnaties metu) bei ypatingai bjauri Phuketo sala. Tačiau, nepaisant begalinių turistų srautų bei industrijos, kuriamos jiems, beveik visose salose galima rasti tikrai nuostabių dalykų.

Tarkime Ko Phi Phi gali pasigirti įspūdingu povandeniniu pasauliu. Taip pat tais pačiais atvirukiniais vaizdais, primenančiais rojų. Tačiau jiems pasiekti reikia imti specialius kruizus arba nuomotis valtis.

O svarbiausia - užtaikyti ant tokio kapitono, kuris žinotų geriausią laiką atvykti į tuos rojaus kampelius. Tarkime, Maya Bay siūlyčiau išbūti truputėlį ilgiau, kai pagaliau tarp turistų galvų pasirodys nuostabus paplūdimys, apsuptas kalnų. Mūsų valties ekipažas, dėka išmanaus kapitono, turėjo progos pamatyti kaip atrodė sala prieš turistų antplūdį į Tailandą. Be to, pro kalnų vartus į atvirą jūrą įvažiavome kaip tik prieš saulėlydį, nutvieskusį dangų auksine spalva. Taigi kantrybė pasiteisina.

Kiekviena sala turi savo pagrindinius paplūdimius, tačiau norint išvengti vakarietiško pobūdžio poilsio ir paragauti egzotikos, siūlyčiau ieškoti mažiau populiarių vietų. Būtent ten, gyvendami tikrame bambuko namelyje, galėsite sutikti įdomiausius žmones, turėti savo nuosavą pliažą bei džiaugtis salos ramybe.

Vienas įspūdingiausių paplūdimių, kuriuose teko apsilankyti, buvo Ton Sai. Tai yra Krabi teritorijoje, kalnų apsuptyje glūdintis paplūdimys. Devyni iš dešimties žmonių šį paplūdimį vadina sala. Toks jausmas susidaro būtent dėl to, kad į jį yra daug sunkiau patekti.

Taip, kaip minėjau, paplūdimys yra apsuptas uolų, dėl to migracija į kitas vietas yra daug sunkesnė. Tarkime visai šalimais yra išsidėstęs baltojo smėlio ir nuostabaus peizažo Relay paplūdimys, tačiau norint į jį patekti, reikia kopti per uolas, brįsti vandeniu arba laukti vakarinio atoslūgio.

Ši vieta pasižymi įspūdingai atoslūgiais. Skirtumas tarp vandens priartėjimo kartais siekdavo šimtą metrų. Todėl vakarais, tos vietos, kurios buvo užtvindytos iki bambos, tampa pakankamai lengvai praeinamos.

Ton Sai yra ypatingai populiarus tarp uolų kopinėtojų, todėl būtent šioje vietoje galima sutikti įdomiausius žmones iš viso pasaulio, kurie į Tailandą atvažiuoja ne tik mėgautis saule, bet ir išbandyti save naujuose iššūkiuose. Ton Sai uždarumas sukuria taip pat savotišką atmosferą.

Gyvenimas šiame paplūdimyje yra panašus į komuną, kurioje visi pažįstą vienas kitą ir vienį kitiems yra draugiški. Būtent čia visi su visais sveikinasi, o kavos padavėjai žino netik, kas kokią kavą mėgsta, bet ir savo klientų vardus. Žinoma, taip, kaip paplūdimys nėra lengvai pasiekiamas, jame yra ribotos vandens ir elektros energijos sankaupos. Dienos metu elektra yra išjungiama, internetas yra labai ribotas, o supermarketų kainos yra toli gražu neadekvačios. Visgi, gyvenant šiame paplūdimyje, tikrai nesinori nieko kito.

Tailando sausuma

Iš Tailando Pietų kylant į Šiaurę, tenka atsisveikinti su paplūdimiais ir pasinerti į miestų gyvenimą. Pirmas miestas po salų dažniausiai būna Bangkokas - didžiausias ir įspūdingiausias miestas Tailande. Iš pradžių man buvo labai sunku adaptuotis prie karšto oro, kai šalia nėra jūros, tačiau miestas pradeda šokiruoti kitais dalykais ir karštis nebe taip krenta į akis.

Visų pirma, ieškant laisvų kambarių svečių namuose, tenka išvaikščioti siauromis Bankoko gatvelėmis. Tai nėra ypatingai malonu, nes dvokas ir šiukšlės dažnai viršija savo ribas. Taip pat įtartinai atrodo gatvių restoranai, kurie Europoje niekuomet negalėtų užsibūti dėl sanitarinių normų neatitikimo.

Maža to, po paplūdimių įjungus taupymo režimą ir pasirinkus pigesnius viešbučius, tenka priprasti prie juodų kambario sienų, uždulkėjusių langų bei naktį begiojančių milžiniškų žiurkių. Miestas taip pat nuolatos vargina dėl ramybės neduodančių tuk tukų vairuotojų arba nuolatinių derybų dėl kainų, kurios dažnai būna pakeliamos dvigubai.

Visgi, atmetus europietiškus standartus ir atsivėrus Tailandietiškai kultūrai, Bankokas pasirodo esąs labai žavus. Siauros gatvytės yra netokios baisios kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio ir jose galima pamatyti tikrus žmones, su jų tikrais gyvenimais. Maistas gatvėse yra labai skanus ir palyginus su maistu salose, daug pigesnis.

Kas antra kavinukė beveik kiekvieną dieną daro gyvos muzikos pasirodymus, o publiką sudaro ne vien turistai. Be to, mieste galima rasti visko, nuo turistinių objektų iki nemokamų filmo festivalių, kuriuose ypatingai mėgau apsilankyti dėl to jausmo, kurį galima patirti tik gyvenant mieste. Be to, mieste yra daug skirtingų žmonių, todėl yra ypatingai lengva susirasti draugų.

Kiti pamėgti turistų Tailando miestai gali mažiau pasižymėti gyvybingumu. Juose dažniausiai apsilankoma dėl organizuojamų turų. Ir jie būna kuo įvariausi.

Dažniausiai turai pasižymi daugiapakope programa. Per vieną dieną galima aplankyti orchidėjų daržus, drugelių parkus, pasivaikščioti per džiungles, nuvažiuoti į krioklius, aplankyti šventyklas, pasivažinėti ant dramblių, paplaukinėti bambukiniais plaustais ir pamatyti gentis.

Dažnai viskas gali pasirodyti pernelyg dirbtina, išvystyta vien turistų poreikiams. Džiunglės nebeatrodo laukinės dėl išmindžiotų takelių, gentys primena zoologinius sodus, kur „augintiniai“ išmokyti paklusniai nusišypsoti fotoaparatui, yra žiauru stebėti išvargusius ir surakintus dramblius, o kriokliuose ne taip smagu maudytis, kai juose mirksta dar keli dešimtys turistų.

Nepaisant viso šito, turiu pripažinti, kad daugiausia turų tikrai sugeba nustebinti ir nudžiuginti dėl aktyviai praleistos dienos. Aš tikiu, kad egzistuoja kitų būdų pažinti tailandietišką kultūrą ir pamatyti gražiausias šalies vietas, tačiau tam reikia įdėti daug daugiau pastangų, skirti daugiau laiko ir galbūt tai lengviau padaryti, kai keliaujama per šalį ne pirmą kartą.

Kalbant apie miestus, dar vertėtų paminėti Čangmajų. Šis miestas yra ypatingai populiarus dėl savo organizuojamų turų. Visgi, tai yra ne vienintelis jo privalumas. Čangmajuje gyvena daug kuriančių vietinių bei europiečių, todėl kultūrinis miesto gyvenimas yra labai išsivystęs. Sekmadieniais vykstančiuose turguose galima surasti netik netikėčiausius rankdarbius, tokius kaip šilkinės skaros, medžio dirbiniai, namų sąlygomis pagaminti vaikiški bateliai, bet taip pat madingiausius dizainerių sukurtus drabužius, kurie originaliai atrodytų net Europoje.

Maistas

Kur bebūtum: ar besimėgautum gyvenimu salose, ar vaikščiotum į naktinius turgus miestuose, ar lankytumeisi kaimuose, visur gali surasti plataus pasirinkimo maisto. Teko dažnai vartyti meniu su keliais šimtais patiekalų!

Rytais gali mėgautis egzotiškais vaisias su jogurtu, pietums valgyti įvairiausių skonių lietinius (kurie, beje, yra gaminami visiškai kitokiu būdu, nei įprasta Lietuvoje), užsigeriant šviežių vaisių kokteiliais, o vakarienei ragauti vis naują troškinį.

Didžiausias atradimas man buvo žalias troškinys su kokosu pienu (green curry) ir padthai – ryžių makaronai kepti specialiame padaže su kiaušiniu, daržovėmis, riešutais ir pagal mano mėgstamiausią pasirinkimą – krevetėmis (kas gi galėjo pagalvoti, kad taip mėgsiu keptus makaronus?).

Maistas Tailande yra toks geras, kad kartais atrodydavo, kad svarbiausia dienos užduotis yra pavalgyti. Tik suvalgius pietus jau svajojau apie blynelius su bananu įdaru ir „Nutella“. O tas nuolatinis smalsumais kaip gi mango kokteilis su jogurtu (lassi) atrodo kitame mieste... Taip, Tailando maisto turizmas yra labai gerai išsivystęs.

Žmonės

Tailando ekonomika auga dėl turizmo, todėl pirmas dalykas, su kuriuo susiduriama, yra tailandiečių paslaugumas. Jie supranta, kad patenkinti turistai neša didesnius pinigus, ir jie žino, kaip padaryti klientą patenkintą.

Visų pirma, Tailande joks turistas, keliaujant iš vieno miesto į kitą, nepasimes. Netgi pats didžiausias nesusipratėlis bus patalpintas į reikiamą transporto priemonę ir jam nereikės per daug pačiam tampytis su savo bagažu.

Kelionių agentūrose dirbantys žmonės daro tikrai daugiau, nei jiems priklauso pagal pareigas. Visgi, taip, kaip turistų yra labai daug, vietiniams nereikia pernelyg verstis per galvą, kad jų verslas būtų sėkmingas.

Todėl labai dažnai gali pamatyti dirbančius žmones, kurie visą dieną žiūri į gatvėje pravažiuojančias mašinas. Belieka tik spėti, kas tuo metu dedasi jų galvose. Ar jie kontempliuoja praeivius, ar apmąsto savo gyvenimą. Nežinia, bet, panašu, kad jie visai mėgaujasi tokiais pasisėdėjimais prie gatvių.

Tailandiečiai mato tiek daug keliautojų iš viso pasaulio šalių. Jie turi progos susipažinti su skirtingais žmonėmis, išgirsti apie neįprastas jų profesijas, pasimokyti iš jų alternatyvių raiškos formų ir būti įtakoje įdomiausių kultūrinių aspektų.

Todėl nėra nuostabu, kad jie lengvai pasisemia skirtingos patirties, kuriai jie turi ypatingą talentą tobulinti. Tailandiečiai klausosi regio muzikos, groja bliuzą ar džiazą, šoka ugnies šokius bei daro „performansus“ gatvėse. Tačiau, Tailandas nebūtų Pietryčių Azijos šalis, jei neturėtų kažką labai unikalaus ir savito. Vienas didžiausių kultūrinių skirtumų yra „trečios lyties“ toleravimas.

Ladyboyjai (vyriškos lyties merginos arba moteriškos lyties buvę vaikinai) yra taip plačiai paplitę po Tailandą, kad galiausiai priimi tai kaip įprastą dalyką. Žinoma, visuomet stebina kaip vyrų transformaciją į moterį Tailande vyksta taip sklandžiai.

Teko girdėti daug istorijų, kaip vaikinai susipažinę su merginomis, atrasdavo, kad jos yra vaikinai. Iškyla tik vienas klausimas - ar tikrai ladybojais tampama dėl karjeros perspektyvų ar tai tiesiog yra mados reikalas, o galbūt iš tikrųjų ladybojai yra transvestitų arba transeksualų azijietiška atmaina, kurie tiesiog gerai jaučiasi būnant kitoje lytyje? Jei turėčiau progos rašyti mokslinį darbą, būtinai gvildenčiau šį klausimą.

Tailandas yra įstabi šalis, į kurią verta sugrįžti vėl ir vėl. Joje įnirtingai viskas keičiasi ir transformuojasi, todėl kaskart sugrįžus joje galima bus surasti ir patirti vis kažką naujo.

Tačiau Tailandas su savo miestais pagal kiekvieno skonį, kokosų medžių salomis, kalnais, išsikišusiais iš horizontų jūrose, įvairiausiais žmonėmis, neįprasčiausiais kultūriniais aspektais, viena geriausia pasaulyje virtuve, lauko šunimis, kurie niekad neleidžia pasijausti vienišam be galimybės keliauti su savo augintiniu, su kačiukais paplūdimiuose žaidžiančiais su krabais, bambukiniais namukais, kur kartais gali rasti didžiulius skraidančius sugyventinius, su tiek keliautojų iš neįtikėčiausių pasaulio vietų ir taip toliau ir panašiai, - su visu tuo Tailandas niekuomet negali nusibosti.