Asmens tapatybės kortelė ar pasas?

Turbūt pagrindinis dokumentas, padedantis išvengti bėdų – pasas. Nors jis lyg ir yra patikimesnis asmens dokumentas kelionėje, tačiau kai kurie lietuviai į užsienio šalis keliauja tik su asmens tapatybės kortele, mat ir Europos Sąjungos teisė teigia, kad visos ES šalys abipusiai pripažįsta viena kitos ATK, nes mažo formato kelionės dokumentas daug patogesnis naudoti.

Be to, svarbus taip elgtis priverčiantis motyvas – kaina. Mat asmens tapatybės pagaminimas per vieną mėnesį atsieina net penkis kartus mažiau, nei kainuotų per tą patį laikotarpį pagaminti pasą – 30 litų, o asmenims iki 18 metų ir tiems, kam sukako senatvės pensijos amžius – vos 15 litų vietoj 75 litų (http://www.policija.lt/index.php?id=12633).

Be to, dar daugiau privilegijų įgauna piliečiai, asmens tapatybės kortelę įsigiję jau 2009 metų sausio 1 dienos, mat naujo pavyzdžio dokumentas turi specialias kontaktines laikmenas – lustus, kuriame įrašomi du sertifikatai. Pirmasis jų ‒ skirtas asmens atpažinimui elektroninėje erdvėje, t.y. įdiegti raktai, skirti asmens identifikavimui, naudojantis paslaugomis, kur nereikia asmens dokumento turėtojo parašo.

Kitas iš sertifikatų – skirtas pasirašyti įvairius dokumentus elektroniniu būdu, kai jau reikia asmens dokumento savininko parašo. Tad turint naujo pavyzdžio asmens tapatybės kortelę, tokie asmens duomenys kaip asmens kodas, gimimo data, lytis ir pilietybė užrašomi ne tik ant asmens dokumento, bet ir jo viduje.

Tiesa, aktyvuoti sertifikatai galioja tik tris metus, o po to reikia kreiptis į Gyventojų registro tarnybą ir užpildžius prašymą, kad jam būtų atnaujinti sertifikatai.

Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę pripažįsta daugybė valstybių ir keliaujant bent po Europą, tad problemų pasienyje ar šalies viduje kilti neturėtų.


Šaltinis (http://www.pasienis.lt/lit/Asmens_tapatybes_korteliu_galiojimas_ir_/132)

Pasak Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos, su trečiosiomis, ne Europos Sąjungos šalimis, netaikančiomis reikalavimo turėti vizą, vyksta nuolatinis bendradarbiavimas dėl atskirų susitarimų dėl kelionės dokumentų pripažinimo, tačiau darbą sunkina kartais ypač skirtingas teisinis reglamentavimas, tradicijos ar kiti niuansai.

Su pasu, bet be vizos

Kraunantis lagaminus į tolimesnes šalis, asmens tapatybės kortelės jau nebeužteks, o prireiks paso, mat tik į jį įmanoma fiziškai įklijuoti vizą, kurios ir galiojimas, ir reikalavimai jai gauti skiriasi. Akivaizdu tik tai, kad bent jau keliaujant po Europos Sąjungos šalis, lietuviams problemų neturėtų iškilti, mat tai užtikrina Lietuvos, stojant į Europos Sąjungą (ES), priimti įsipareigojimai dėl bendros ES vizų politikos.

Žemėlapyje nurodytos valstybės, į kurias keliaujant Lietuvos Respublikos paso turėtojams nereikalinga viza. Tiesa, laikas nuo laiko pasirašomos naujos sutartys su vis daugiau šalių, tad visada vertėtų informaciją pasitikrinti LR užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje (https://www.urm.lt/).

Yra ir šalių grupė, į kurias vizų nors ir nereikia, tačiau LR piliečiams taikomi tam tikri apribojimai, kuriuos pravartu trumpai apžvelgti.

Keliaujant į Jungtines Amerikos Valstijas, būtina turėti Lietuvoje nuo 2006 metų rugpjūčio 28 dienos išduodamą biometrinį pasą ir du metus galiojantį elektroninį leidimą keliauti, kurių išdavimas yra koordinuojamas elektroninės leidimų keliauti sistemos (ESTA). (https://esta.cbp.dhs.gov/esta/) Tačiau į šalį vykstantiems ne turistiniais tikslais, viza vis tiek yra privaloma.

Biometrinis pasas būtinas keliaujant ir į Kanadą, o jų neturintys privalo pasirūpinti Kanados viza. Kiek sudėtingiau nuvykti į visai šalia JAV esančią Kubą, mat reikalingas ne tik Kubos institucijų pripažįstamas kelionės ir sveikatos draudimas, bet ir turistinė kortelė, dėl kurios gavimo būtina kreiptis į arčiausiai esančia Kubos ambasadą Suomijoje. (http://www.cubadiplomatica.cu/finlandia/EN/Home.aspx)

Panašūs reikalavimai keliami keliaujant į Venesuelą, tačiau ten reikia užpildyti DEX-2 kortelę (http://www.cubadiplomatica.cu/finlandia/EN/Home.aspx), o keliaujant į Australiją – turėti elektroninį leidimą apsilankyti šalyje – eVisitor (www.immi.gov.au). Išsirengus į visai netoli esančią Naująją Zelandiją, su savimi būtina turėti ir pateikti atgalinį bilietą arba kelionės pratęsimui bei įrodymą, kad užtenka lėšų. Tačiau turbūt keisčiausias apribojimas taikomas keliaujant į nesaugiais paskelbtus Filipinus, kur be vizos leidžiama išbūti ne ilgiau, nei 21 dieną, kas yra visiškas kontrastas su dažniausiai pasitaikančiu 90 dienų be vizos būvimo šalyje reikalavimą.

Pasak URM, Lietuvos pirmininkavimo ES metu pasiektas sutarimas, kuriuo į 16 Karibų jūros regiono ir Ramiojo vandenyno šalių – Dominikos Respubliką, Grenadą, Kiribatį, Maršalo Salas, Mikroneziją, Nauru, Palau, Sent Lusiją, Sent Vinsentą ir Grenadinas, Samoa, Saliamono Salas, Timorą–Lesotą, Tongą, Trinidadą ir Tobagą, Tuvalu ir Vanuatu – bei Jungtinių Arabų Emyratus, Peru ir Kolumbiją ES piliečiai gali atvykti be vizų.

Tačiau sprendimo įgyvendinimas gali užtrukti dar gali trukti 1-2 metus, mat galutiniam sutarimui pasiekti dar reikalingas pozityvus Europos Parlamento balsavimas plenarinėje sesijoje. Išimtys čia taikomos tik Peru ir Kolumbijai, mat šios šalys dar turi sulaukti teigiamo ES Komisijos vertinimo, kad nekelia nelegalios migracijos pavojaus. Beje, dėl bevizio režimo įvedimo su kitomis trečiosiomis šalimis, su kuriomis nėra deramasi dėl vizų režimo panaikinimo ES lygiu, progresas dažniausiai priklauso nuo dvišalių Lietuvos ir konkrečios trečiosios šalies dvišalių santykių.

Sveikatos draudimas – ar būtina?

Kitas dažnai keliautojus dominantis klausimas – ar prieš išvykstant būtina apsidrausti. Daugybė šalių to nereikalauja, tačiau dėl pačių keliautojų šventos ramybės ir didesnių problemų, įvykus nelaimingam atsitikimui, išvengimo, visgi patariama apsidrausti sveikatą. Tačiau, keliaujant po Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybes, pakanka turėti ir Europos sveikatos draudimo kortelę, kurią parodžius (tiesa, verta pasidomėti šalies, į kurią vykstama, sveikatos apsaugos niuansais) (http://www.vlk.lt/vlk/lt/?page=info&id=1053), būtų suteikta būtinoji medicinos pagalba.

Kortelė nemokamai išduodama teritorinėse ligonių kasose ar jas atstovaujančiose įstaigose savivaldybėse ne daugiau nei per 14 kalendorinių dienų nuo tada, kai pateikiamas prašymas jai gauti. Tad, regis, keliauti daugumą žemyno valstybių ypač didelių papildomų išlaidų gali ir nereikėti – asmens tapatybė kortelė kainuoja daug pigiau nei pasas, vizų lietuviams daug kur jau seniai nereikia, o sveikatos draudimą atstoja nemokama Europos sveikatos draudimo kortelė.

Dalintis
Nuomonės