Malaizija lietuvės akimis: čia stebina viskas

Seniai išsvajotoji kelionė į Pietryčių Aziją. Jokių priešankstinių planų, jokio nusiteikimo - viena, atvira spontaniškumui ir pasiryžusi išbandymams. Buvau perspėta, kad pirmas šokas ateina, išlipus iš lėktuvo, ypatingai, atskrendant žiemos metu, kai šioje Azijos dalyje prasideda karščiausias sezonas.

Taip pat skaitykite: Malaizija Vaido akimis: valstybė, kurioje tvarkos taisyklės beveik neegzistuoja

arba: Autostopu per pasaulį: kai pro „kosmoso vartus“ sušvinta pilnatis

Keliauk į Malaiziją su Perpasaulį.lt! Geriausių skrydžių pasiūlymų į Kvalą Lumpūrą ieškok čia.

Tačiau, kai atskridau, Malaizijoje vis dar tvyrojo ankstyvas rytas ir karštis nebuvo toks stiprus. Visgi, turiu pripažinti, nuostabos neteko išvengti. Oras Malaizijoje dvelkė visiškai skirtingu kvapu, nei Europoje.

Tai buvo egzotikos kvapas, kurį kartais galima pajusti, einant į SPA salonus arba saunas. Skirtumas tik tas, kad dirbtiniai kvapikliai niekuomet neprilygs subtiliam natūraliam oro kvapui. Ir mano giliam džiugesiui, tai nebuvo vienintelis skirtumas.

Azija sugebėjo stebinti mane kiekvieną dieną. Žmonės, kultūra, transportas, maistas, apgyvendinimas - viskas verta atskiros knygos parašymo. Todėl negaliu susilaikyti, neparašant bent kelis sakinius apie kiekvieną šalies ypatumą.

Taip kaip pirmoji Azijos šalis, į kurią atvykau, buvo Malaizija, būtent nuo jos pradėsiu savo pasakojimą. Jau minėjau, kad pirmą įspūdį man paliko oro kvapas, tačiau tai toli gražu buvo ne viskas.

Pirmoji kalba, kurią išgirdau, nepatikėsite, buvo lietuvių! Tai buvo jauna porelė, stovinti už manęs prie pasų tikrinimo posto. Tačiau, kaip benorėjau pasisveikinti su tautiečiais, nusprendžiau, kad vardan unikalesnių Azijos išgyvenimų to nedarysiu.

Visgi, mano baimė tinkamai neišjausti Pietryčių Azijos buvo nepagrįsta. Vien palikusi oro uosto patalpas, patyriau tikrąjį šoką. Laukas ketvirtą ryto buvo pilnas žmonių, maisto pardavėjų, taksistų ir vaikų, pardavinėjančių autobusų bilietus. Triukšmas ir chaosas - tai buvo mano pirmas Malaizijos įspūdis.

Tačiau, kaip beatrodytų įtartinai vaikai, siūlantys važiuoti į miesto centrą, jais verta pasikliauti. Gavau adekvačią bilieto kainą, buvau patalpinta į autobusą ir kartu su visais savo daiktais nukeliavau į Kuala Lumpūro centrą.

Turiu pripažinti, kad susisiekimo sistema Malaizijos sostinėje yra labai patogi. Jei kada eisite pro autobusų stotį, nenustebkite, jei iš pirmo žvilgsnio eiliniai atrodantis vyras paklaus, kur važiuojate, per raciją sustabdys jau beišvykstantį autobusą, pasiims iš jūsų pinigus už bilietą ir įsodins tiesiai į autobusą. Jums nereikės ieškotis informacijos, bilietų kasų ar autobusų stovėjimo aikštelių - viską už jus padarys stoties darbuotojai.

Kitas dalykas, kurio galėtų pasimokyti Europa, yra taksi sistemą. Autobusų stotyje veikia taksi kasos, kurios parduoda taksi bilietus. Bilieto kaina, priklauso nuo atstumo. Pasakiau, kur keliauju, nusipirkau bilietą, įsėdau į taksį ir pirmą kartą gyvenime nesijaudinau, kad taksi vairuotojas sukinės ratus aplink miestą ir kainą nustatinės pagal nuotaiką.

Beje, dar kalbant apie viešąjį transportą, turiu paminėti, kad autobusai, skirti turistams, yra labai panašūs į lietuviškuosius. Kai kurie yra mažiau patogūs, kai kurie turi milžiniškas vietas. Tačiau, visiškai kitaip yra su viešuoju transportu mažesniuose miestuose. Ten autobusai yra tikrai egzotiški. Turint progos, tikrai siūlyčiau juos išbandyti!

Jie yra pigūs, su natūralią ventiliacijos sistemą iš atidarytų langų ir durų, erdvėmis sėdimosiomis vietomis bei įdomiu dizainu tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Autobuse jus pasitiks vietiniai gyventojai, kurie, nepaisant didelio noro padėti, visiškai nesupras, ko klausiate.

Taip pat sunku bus išaiškinti vairuotojui, kur norite išlipti, nes stotelės, kaip tokios, čia neegzistuoja. Yra tik preliminarios autobusų sustojimo vietos, apie kurias žino nebent vietiniai. Skamba gan logiškai, suprantant, kad vietiniame transporte turistai pasitaiko gan retai.

Kalbant apie apgyvendinimą Malaizijoje, teigčiau, kad turistų pamėgtuose miestuose yra apstu svečių namų, kuriuose taip pat galima rasti daugiaviečių kambarių. Kainos dažniausiai priklauso nuo aušinimo sistemos. Kambariai, vėsinami oro kondicionieriais, kainuoja gerokai daugiau už kambarius su oro ventiliatoriais. Karštas vanduo dušuose yra ne visur. Tačiau tai nėra prioritetas, nes karštu oru, drungnas vanduo visuomet gerai atgaivina.

Maistas, kiekvienos šalies „arkliukas“, taip pat nuostabiai atskleidžia malaizietišką kultūrą. Jis yra įvairus, įtakotas kinų, indų, tailandiečių bei europiečių virtuvės. Visgi turįs ypatingąjį savo aštroką prieskonį. Taip pat yra su pačia Malaizijos kultūra.

Iš pradžių yra labai sunku atsekti kokia ji, kai, atrodytų, aplink visur ūžia kinai arba indai. Beveik kiekviename populiaresniame miestelyje galima surasti kinų, indų ar netgi olandų kvartalų.

Tačiau kaip atrodytų malaiziečių kvartalas? Kokie jame gyventų žmonės? Ką jie valgytų ir ką pardavinėtų? Galbūt, būtų galima ieškoti gylių grynai malaiziečių kultūros šaknų, valgyti tik „nasi lemaką“ su ančiuviais, desertui užvalgant „cais kacango“, tačiau galiausiai reikėtų pripažinti, kad visgi Malaizija yra skirtingų kultūrų kokteilis, kuriam dar daugiau pikantiškumo priduoda Islamo religija.

Prieš atvykstant į Malaiziją, mane iš pradžių glumino mintis, kad atsidursiu islamiškoje šalyje. Maniau, kad visur reikės vaikščioti užsidengus galvą, dėvėti ilgus sijonus ir jokių būdu nežiūrėti priešingai lyčiai į akis. Tačiau atvykus, man buvo išaiškinta, kad santūriau reikėtų elgtis šventyklose arba Ramadano metu, tačiau visur kitur turistai yra toleruojami tokie, kokie yra.

Kaip sakant, musulmonai žiūri „savo nosies“ ir dėl to nerimauti tikrai nereikėtų. Kitas, mane šokiravęs dalykas, buvo paplitę reggie barai, kuriuose skamba Bobo Marlio dainos bei dreduotojo jaunimo juokas. Kas galėtų pagalvoti, kad rastafarių judėjimas gali būti populiarus Azijoje, ypatingai, islamiškoje šalyje!

Nors Malaizija yra islamų šalis, joje apstu kitų religijų šventyklų. Kuala Lumpure, girdint per miestą sklindančius musulmonų pamaldų aidus, galima apsilankyti, pavyzdžiui, induistų maldos namuose. Kiti miestai, ypatingai esantys Penango saloje, yra perkrauti kinų šventyklų.

Jų galima rasti kiekvienoje gatvėje. Visi yra prižiūrimi, papuošti gėlėmis, aukojamais vaisiais ir prikvepinti smilkalais. Tačiau, kas būtų įdomiausia, šventyklų yra tiek daug, kad jų paskirtis dažnai nukrypsta nuo pamaldų, prie kitų užsiėmimų. Teko stebėti, kaip kinų šventyklose yra rūkoma, pozuojama fotografams, jose yra žiūrima televizija ar netgi vyksta karaokės vakarai!

Kita, dar populiaresnė Malaizijos atrakcija, yra kinų turgūs. Juose visuomet apstu turistų, niekam nereikalingų daiktų, skirtingo, keistai atrodančio maisto bei nuolat apipuolančių pardavėjų. Taip, kaip Kuala Lumpūre gyvenau kinų miestelyje, kinų turgus buvo geriausia vieta pajausti miesto atmosferą. Žmonės ten parduoda, žmonės ten perka, žmonės ten valgo, leidžia pinigus, uždirba pinigus, skleidžia garsus bei kvapus.

Ten gali pamatyti pilna turistų, besimėgaujančius pigiu ir riebiu maistu, o užsukus į pirmą skersgatvį, stebėti, kaip darbuotojai miega ant tų pačių stalų, kur ką tik buvo pardavinėjama žuvis. Taip, kinų turguje gyvenimas verda. Kartais jis sukelia šypseną, kartais nuliūdina, tačiau visuomet gyvai ir nesurežisuotai atskleidžia visos Malaizijos gyvenimą.

Kuala Lumpūras yra žavingas tuo, kad šalia chaoso ir urbanistikos Jūs taip pat ten galite tyrinėti gamtos grožį ir, drįsčiau pasakyti, jos stebuklus. Vienas iš įspūdingiausių vietų, galinti sudominti netgi išdidžiausią mokslininką, yra 13 kilometrų nuo sostinės išsidėsčiusios Batų olos.

Jų sienas sudaro klintis, kas netgi nedidelei šventyklos olai priduoda mistiškumo. Tačiau šios vietos žavingiausia paslaptis yra šventyklos kaimynystėje išsidėsčiusi Tamsioji Ola.

Jos du kilometrus sudarančius koridorius tinkamai nespėjo paliesti netgi mokslininkų ranka. Tik keli šimtai metrų tamsos yra atverti turistams. Visgi, galiu Jus užtikrinti, kad kelių šimtų metrų pasivaikščiojimas Tamsioje Oloje yra tolygus „Discovery“ kanalo programoms. Jūs turėsite progos artimiau susipažinti su unikaliomis biologinėmis rūšimis, kurių evoliucijos procese niekuomet nedalyvavo šviesa ir pamatyti neįtikėtino laiko susikūrimui reikalaujančias stalaktitų ir stalagmitų formacijas.

Tuo tarpu, jeigu bijote tamsos ir Jums labiau patinka šviesos kūriniai, būtinai patarčiau aplankyti KL parkus. Kinrožių ir orchidejų sodas, ežerai, paukščių, elnių ir drugelių parkai. Įsivaizduokite kaip su drugelių, skraidančių aplink Jus, sparnų mostais ištirpsta miestų šurmulys...

Malaizija yra labai įvairiaspalvė šalis, perpinta skirtingų kultūrų. To negali nepastebėti, nes ji yra perkrauta skirtingais žmonėmis. Jie gali būti išsilavinę malaiziečiai, turtingi kinų verslininkai, prisigėrę europiečiai ar gatvėse miegantys indoneziečiai.

Tai yra šalis, pilna transporto priemonių ir kai kurie iš jų, pavyzdžiui dirbtinėmis gėlėmis, žibančiomis lemputėmis ir disko garsais pasipuošę „tuktukai“ Melakoje, sukuria ypatingą miesto atmosferą. Savotiško žavesio Malaizijai taip pat suteikia spalvoti pastatai, besislepiantys už prekystalių, kuriuose galima rasti visko, nuo telefonų pakrovėjų iki egzotiškiausių vaisių.

Oo.., egzotiški vaisiai, jie verti atskiro pjedestalo. Daugelio iš jų prieš tai man neteko ragauti gyvenime. O žinote, kas yra vaisių karalius? Būtinai paragaukite duriano!

Tai yra vaisius, kurį pirmą kartą paragavus, gali susukti vidurius. Įsivaizduokite, jo laikymas yra uždraustas daugelyje viešbučių dėl kvapo! Visgi, aš jo siūlau paragauti ne veltui. Sakoma, durianas yra kaip pelėsinis sūris - pirma jo nekenti, o vėliau jis tampa gurmaniškiausia užgaida.

Malaizija, Malaizija, pirma ji išgąsdina savo chaotiškumu, bet galiausiai pradedi ją vertinti dėl jos gyvybingumo. Progai pasitaikius, išbandykite šį kultūrinį kokteiliuką!