Nedidelio biudžeto kelionės. Egzotiškasis Marokas

Marokas yra įsikūręs labai patogioje geografinėje padėtyje – šiaurės vakarų Afrikoje. Vakarinę jo dalį skalauja Atlanto vandenynas, o pietinėje dalyje plyti Sacharos dykuma. Išilgai Maroką driekiasi Atlaso kalnai.

Marokas yra viena iš politiškiausiai stabiliausių šalių Šiaurės Afrikoje, kuri leido turizmui vystytis. Keliautojai dažniausiai atvyksta dėl unikalios Maroko istorijos ir kultūros, Atlanto vandenyno pakrantėse išsidėsčiusių paplūdimių ir žinoma – gero oro.

Čia ne taip brangu ir ne tiek daug turistų kaip Egipte ar Tunise. Marokiečiai labai domisi atvykėliais. Kiekvienas iš jų yra smalsus, kiekvienas stengiasi parodyti ypatingą dėmesį ir pagarbą atvykusiems. Jiems tu esi ne turistas, bet svečias. Aišku, kaip ir visur, neišvengsi išmaldos prašytojų, kurie kartais net įžūliai reikalauja pinigų.

Keliautojų mėgstamiausi Maroko miestai

Marakešas – raudonasis miestas, egzotiškas ir unikalus, nepaliks nė vieno abejingo. Agadyras, įsikūręs Atlanto vandenyno pakrantėje, pasiūlys puikius paplūdimius, nebrangias poilsiavietes ir daug vandens pramogų. Esuira – jaukus miestukas, įsikūręs tai pat prie vandenyno, tačiau priešingai nei Agadyras, pasiūlys ramų, romantišką poilsį ir puikius žuvies restoranus.

O toks žinomas miestas kaip Kasablanka turistams nerekomenduojamas, nes yra vienas iš didžiausių, labai vakarietiškas ir laikomas verslo ir ekonomikos centru. Keliautojai, kurie ieško informacijos apie lankytinas vietas, gali jos rasti kiekviename viešbutyje ar kelionių agentūroje, kur siūlo įvairius turus, keliones.

Raudonasis Marakešas

Marakešas taip pat žinomas kaip Raudonas Miestas dėl jo rausvų ar raudonų miesto sienų. Šis miestas buvo įsteigtas 1062 m., tada dar didelės imperijos sostinė. Po berberų, arabų ir vėliau prancūzų invazijų, miestas tapo atviras įvairioms kultūroms ir kalboms, tad vaikščiodamas gali išgirsti vietinius gyventojus besišnekučiuojant skirtingomis kalbomis.

Marakeše, kaip ir daugelyje Europos miestų, pastebėjome raudonąjį autobusą (jame susimoki už dienos bilietą ir gali savo nuožiūra išlipti ir įlipti bet kurioje stotelėje, po to sulaukti kito autobuso ir tęsti kelionę). Nors buvo ankstyvas pavasaris (kovo pabaiga), bet karšta buvo kaip vidurvasary ( 25-29C), tad tikrai nudžiugome, kad kelionę galėsime pradėti atviru autobusu.

Kelionę autobusu pradėjome nuo senosios istorinės dalies, vadinamos Medina. Siauros it labirintai gatvės, raudoni ir oranžiniai egzotika užburiantys namai su pakelėje augančiomis palmėmis – taip apibūdinčiau jų senamiestį.

Čia yra įsikūręs ir žymusis turgus souk, kuriame gali rasti įvairių marokietiškai ornamentuotų odos gaminių ir papuošalų, ryškiaspalvių kilimų ir baldų, egzotiškų prieskonių ir smilkalų. Bet štai autobusas pasuka ir veža į miesto pakraštį, kur įsikūręs naujasis kvartalas – Gueliz. Sakyčiau, kad tai – moderni, europietiška atmaina su garsių dizainerių parduotuvėmis ir restoranais.

Šis kvartalas mūsų visiškai nesužavėjo, tad toliau tęsiame kelionę autobusu. Privažiavome garsiosios pilies griuvėsius. Stori sienų luitai ir išlikusios marmurinės kolonos liudija ją buvus galinga tvirtove. Tai El Badi Palace amžiaus rūmai. Pavadinimas verčiamas kaip „stebuklas“. Kai rūmai buvo statomi, jie buvo tituluojami vienais iš gražiausių pasaulyje. Dabar tik pasitelkęs vaizduotę gali įsivaizduoti šių rūmų galybę.

Atsivėsinę apelsinų ir bananų giraitėje, patraukėme toliau. Vertas dėmesio yra Jardin Majorelle botanikos sodas, kurio savininkas buvo žymusis Yves Saint-Laurent. Tyvuliuojantis upelis tarp tūkstančių augalų, kaktusų plantacijos ir bambukų alėjos sukuria oazės jausmą. Dominuojanti mėlyna spalva suteikia šiam sodui savito unikalumo.

Saulei nusileidus, patraukėme atgal į senamiestį. Vakare gyvenimas užverda šalia turgaus, žymioje Džema El Fna aikštėje. Lyg cirko aikštelėje čia susibūrę muzikantai, šokėjai, rapyrai, gyvačių užkalbėtojai. Tik specialiai nakčiai sumontuotuose prekystaliuose po atviru dangumi paragavome tikro marokietiško maisto, kuris tikrai gerai subalansuotas, nėra nei per aštrus, nei per sūrus.

Ekspedicija po Sacharos dykumą

Neišdildomų įspūdžių ir nepakartojamų nuotykių patyrėme mūsų kelionėje po Sacharos dykumą. Vietinėje agentūroje užsisakėme ekspediciją, į kurią buvo įtrauktas pasijodinėjimas kupranugariais ir nakvynė dykumoje po atviru dangumi. Važiuojant mažu autobusiuku, stebėjome didžiules alyvuogių, apelsinų, datulių ir vynuogių plantacijas, kurios tęsiasi ištisus kilometrus.

Norint pasiekti dykumą mums teko pravažiuoti ir Atlaso kalnus. Didžiulės viršūnės, kylančios net kelis tūkstančių kilometrų, susimaišo su nuostabiu giliu mėlynu dangumi, žemiau driekiasi negyvenamų kalnų šlaito ruožai. Tiesiog kvapą užgniaužė, kai važiavome kalnų skardžiais.

Kuo arčiau dykumos, tuo skurdesnė darėsi augmenija, o namai pakelėse buvo kur kas kuklesni, žmonės prasčiau apsirengę. Pasiekę Sacharos dykumą, kelionę tęsiame raitomis ant kupranugarių.

Šie dar iki šių laikų laikoma patikimiausia ir populiariausia susisiekimo priemone dykumoje tarp vietinių gyventojų-berberų. Berberai, dar vadinami „dykumos gyventojai“ – tai seniausia etninė žmonių grupė, kuri turi savo kalbą ir tik jiems būdingų tautinių elementų. Jiems namus atstoja palapinės, suregztos iš jų rankų darytų kilimėlių. Būtent pas juos mes naktį ir apsistojome, buvome maloniai pakviesti vakarienės.

Susėdus prie apvalių staliukų, mums buvo patiekti jų nacionaliniai patiekalai, vištienos sriuba ir tajine (mėsos troškinys su daržovėmis). Mums besivaišinant jų tikrai gardžiais patiekalais, gidai užgrojo būgnais. Jų dainos ir būgnų ritmai skambėjo visos mūsų vakarienės metu. Nors ir nesupratome nė žodžio, bet galėjome pajusti, kad jie dainuoja apie savo gyvenimo dalią atšiaurioje dykumoje.

Saulei pasislėpus už horizonto, karštoji Sacharos dykuma atšalo, virto tarsi šaltuoju Mėnulio paviršiumi. Turbūt tik po daugelio metų galiu pasigirti, kad tokios tykios ir ramios nakties jau seniai neturėjau, kur atrodo, kad gali išgirsti net savo mintis.

Atostogos Maroke – tai puikios arabiškosios ir egzotiškosios atostogos

Atostogos greit baigėsi, o liko dar tiek vietų aplankyti… Labai džiaugiuosi turėjusi progą aplankyti šią šalį. Išvykdama mintyse jau svajojau, kaip šią šalį aplankyti dar kartą per kitas savo atostogas.

Marokas tikrai pasirodė svetinga ir įspūdinga šalis, tikrai įtiks net įmantriam keliautojui. Afrikos, Europos ir Azijos kultūrų derinys, nepakartojami garsai ir įspūdingos šios šalies spalvos pavergs kiekvieno širdį ir vaizduotę. Kiekvienas keliautojas aplankęs Maroką jaučiasi apgobtas egzotikos.

Nepriekaištingas oras, saulėtos ir karštos dienos, gurmaniškas švelnus su rytietiškais prieskoniais pagardintas maistas, gaivi mėtų arbata, paslaptingumu ir unikalumu alsuojantys miestai, draugiškų vietinių gyventojų nuoširdžios šypsenos, nepakartojamas kalnų reljefas, dykumų kopos ir magiškasis vandenynas – tai išliks mano atmintyje.

Ką būtina žinoti prieš keliaujant?

Maroke kalbama: arabų, prancūzų ir berberų kalbomis. Anglų tik turistinėse vietose

Maroko valiuta – dirhamai (1 GBP=13 MAD)

Keliauti geriausia ankstyvą rudenį ar pavasarį, taip išvengsite karščių

Maroke pigios taksi paslaugos, tačiau reikia susitarti kainą prieš įsėdant – taip išvengsite sukčiavimų