Taip pat skaitykite: Šalys, kur geriausiai gyvena emigrantai
Šalies vyriausybė ėmėsi įvairių priemonių imigracijai pažaboti. Pagal vieną griežčiausių nutarimų, priimtą 2009 m., nelegaliems imigrantams skiriamos 5-10 tūkst. eurų baudos; imigracijos pareigūnai juos gali laikyti suėmę pusę metų.
Rezultatai: užtenka pasakyti, kad griežtas tuo metu vadžias itin tvirtai laikiusio ministro pirmininko Silvio Berlusconi įstatymas nepadėjo sumažinti Italijoje kylančios įtampos, kurią kelia imigracija ir jos vaidmuo Italijos visuomenėje. Aukščiausią tašką įtampa pasiekė jau artimiausią sausio mėnesį, kai mažame Rosarno miestelyje, esančiame Calabrijos pietuose, kilo riaušės. Šiame regione gyvena ir dirba apie 20 tūkst. imigrantų, dauguma jų iš Afrikos. Dvi dienas trukusių riaušių rezultatas - apgadinti automobiliai, išplėštos parduotuvės, 50 sužeistų imigrantų ir policijos pareigų, nemažai suimtų riaušininkų.
„Juodos avies“ įstatymas Šveicarijoje
Imigrantų skaičius: 1,7 milijono
Imigracijos politika: pastaraisiais metais, išpopuliarėjus kraštutinių dešiniųjų Šveicarijos liaudies partijai (SVP) ir 2009 m. referendumo nutarimu uždraudus šalyje prie mečečių statyti naujus minaretus, į viešumą iškilo sudėtingi šveicaru santykiai su musulmonų imigrantų bendruomene. Vienas didelio visuomenės dėmesio dar nesulaukęs dalykas - SVP pasiūlytas naujas griežtas imigracijos įstatymas, kuriam teko ilgai laukti referendumo.
Šis įstatymas faktiškai sugeba įgalinti Šveicarijos vyriausybę iš šalies skubiai deportuoti visus teistus nusikaltėlius iš užsienio šalių, o galbūt net ir jų šeimų narius.
Rezultatai: po to, kai SVP 2007 m. savo reklamos kampanijai sukūrė plakatą, kuriame vaizduojamos trys baltos avys, spardančios juodą avį, o apačioje - užrašas „Kad būtų saugiau“, Jungtinės Tautos iš vyriausybės pareikalavo oficialaus pasiaiškinimo (tuo metu SVP Šveicarijos parlamente turėjo daugumą vietų). Ginčai dėl imigracijos įstatymų suskaldė Šveicarijos visuomenę. 2007 m. oponentai suformavo neilgai gyvavusį komitetą „Juoda avis“, skirtą kovai už imigrantų teises, tačiau entuziastų, palaikančių SVP ir jos politiką, vis daugėja.
Australija
Australijoje yra apie 5,5 milijono imigrantų. Nepaisant svetingo įvaizdžio, šioje šalyje vykdoma griežta, beveik drakoniška imigracijos politika. Labiausiai diskutuotinas - 1992 m. migracijos reformos aktas ir jo pataisos, pagal kuriuos pareigūnai turi sulaikyti visus pilietybės neturinčius asmenis, aptiktus Australijoje be galiojančios vizos.
1999 - 2003 m. pasinaudojus šiuo aktu buvo sulaikyta daugiau nei 2 tūkst. prieglobsčio Australijoje ieškojusių pabėgėlių vaikų iš Pietryčių Azijos ir Vidurio Rytų.
Rezultatai: ši politika sukėlė diskusijų apie žmogaus teisių pažeidimus. 2001 m. žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ ministrui pirmininkui Johnui Howardui nusiuntė laišką, teigiantį, jog šis aktas, „remiantis tarptautinėmis žmogaus teisėmis ir politinio prieglobsčio įstatymu, prieštarauja Australijos įsipareigojimams šalies pilietybės neturintiems asmenims, pabėgėliams ir ieškantiesiems politinio prieglobsčio.“
Po trejų metų Australijos Žmogaus teisių ir lygių galimybių komisija išplatino pranešimą, smerkiantį vyriausybę už neleistiną elgesį ir žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos patyrė sulaikyti pabėgėlių vaikai. Nors Kevino Ruddo vyriausybė truputį sušvelninino įstatymą, juo vis dar vadovaujamasi sulaikant imigrantus.
Japonija
Imigrantų skaičius: 1,7 milijono
Imigracijos politika: Japonija jau seniai kovoja su demografinėmis bei imigracijos problemomis. Nors senstančiai šalies populiacijai pigios darbo jėgos importas yra naudingas, pastaruoju metu Japonijos vyriausybė dėl precedento neturinčio didelio nedarbo ėmėsi ieškoti būdų, kaip ją pristabdyti.
Garsiausias antiimigracinis įstatymas - tų pačių 2009 m.pavasarį priimtas „Nikkei“. Remdamasi šiuo įstatymu vyriausybė gali sumokėti 3 tūkst. dolerių kiekvienam japonų kilmės bedarbiui iš Lotynų Amerikos (ir po 2 tūkst. dolerių jo šeimos nariams), kad jie grįžtų į savo šalį. Šio įstatymo „kabliukas“ - išvykusieji visam laikui praranda teisę sugrįžti dirbti į Japoniją. Tuo metu Japonijoje gyveno apie 366 tūkst. atvykėlių iš Brazilijos ir Peru.
Rezultatai: nors atvykėliams buvo suteikta teisė apsispręsti, šis įstatymas Japonijoje vis tiek sukėlė audringų diskusijų. Vieni mano, kad įstatymas yra ekonomiškai protingas, kiti jį vadina japonų imigrantų bendruomenės įžeidimu. Vakarų spauda laikėsi palyginti neutralios pozicijos, išskyrus „Time“, kuriame buvo išspausdintas straipsnis su antrašte „Japonai imigrantams: ačiū, o dabar galite važiuoti namo.“
Jungtiniai Arabų Emyratai
Jungtinių Arabų Emyratuose yra apie 3,75 milijono - 83,5 proc. visos populiacijos - imigrantų. Didelis pigios darbo jėgos srautas iš Pietryčių Azijos ir Indijos padėjo JAE pritraukti gausias užsienio kapitalo investicijas. Nepaisant per pastarajį dešimtmetį šali užplūdusios didelės imigrantų bangos, vyriausybė dar nepakeitė imigrantus išnaudojančių imigracijos ir darbo įstatymų.