Šiaurės Norvegija: čia gyvena Troliai

Norvegijos karalystė – šiauriausia Europos šalis. Ji skiriasi nuo kitų Europos valstybių neįtikėtinu gamtos grožiu. Čia – didžiuliai, debesis siekiantys kalnai, smaragdo žalumo kalnų upės, ežerai, iš kurių galima gerti vandenį, žėrintys ledynai, stulbinamai išraižyti fiordų krantai. O kur dar tyras oras ir tyla, nuo kurios net spengia ausyse.

Žmonės čia apsigyveno labai atsargiai, nepažeisdamas gamtos vientisumo. Rūpinimasis gamta – vienas norvegų nacionalinių ypatumų. Čia nėra šiukšlių, aplūžusių tvorų, apleistų namų.

Jūromis ir mariomis

Žinoma, dėl įspūdingos gamtos į Norvegiją plūsta keliautojai – pasifotografuoti, pasigėrėti šiaurės pašvaiste. Taip ir dėl šviežios žuvies. Norvegai – vieni iš didžiausių žuvies eksportuotojų visame pasaulyje, prie Norvegijos krantų žuvų knibždėte knibžda.

Žvejai atvyksta gaudyti lašišų, menkių, ledjūrio menkių, juodadėmių menkių, otų ir kitokių žuvų. Žvejybai jūroje čia nereikia leidimų, dar planuojant kelionę iš namų galima užsisakyti valtį (www.xxlofoten.no) ir užsisakyti viešbutį. 

Idealiausia būtų gyventi ne viešbutyje mieste. Norint pajausti vietos koloritą, reikėtų apsigyventi senuose žvejų nameliuose, pastatytuose ant pastolių vandenyje. Kiekviename namelyje yra keli miegamieji, virtuvė, vonios kambarys, svetainė ir patalpa, kurioje galima išdoroti šviežią žuvį.

Norvegų sagose pasakojama, kad jau 900 m. po Kristaus žmonės plaukė į Lofoteno salas gaudyti menkių. Iš sagų žinoma, kad jau 1200 m. karalius Oistenas paliepė pastatyti žvejų namelį.

Mitai ir realybė

Trolfjordenas – vienas iš gražiausių Norvegijos fiordų. Jis išsidėstęs į šiaurės rytus nuo Svolverio. Pavadinimą gavo dėl virš vandens palinkusio kalno, kurio aukštis – daugiau nei 1 kilometras.
Dėl jo fiordas atrodo niūrus ir paslaptingas.

Kalbama, kad ten iki šiol gyvena troliai – didelės, gauruotos, šiurpios būtybės su stambiomis nosimis ir uodegomis. Troliai gimsta iš uolų, o nuo Saulės šviesos suakmenėja. Vakarais jie išlenda iš olų ir vilioja dailias merginas ir mėlynakius ūkininkus, kad paskui juos suėstų.

Ne vien duona

Norvegiška virtuvė ne mažiau puiki, nei norvegiška gamta. Joje iki šiol yra tradicinių žuvies patiekalų, pieno produktų, mėsos ir daržovių. Yra patiekalų iš lašišos ir netgi iš banginio. Paragaukite specifinio, salsvo skonio rudojo sūrio brunost iš troškinto ožkos pieno.

Nupirkite draugams dovanų menkių ikrų, kurie parduodami stiklainiukuose ir būna taip pat su krevetėmis, parūkyti ir pan., džiovintos menkės. Na, ir parsivežkite nepaprastai skanios vietinės duonos.

Norvegai valgo daug duonos, per pietus darbe mėgsta užkąsti sumuštinių, todėl kepa puikią duoną. Galiausiai parvežkite bičiuliams butelį akvavito – tradicinės obuolių degtinės su kmynais ir anyžiais.

Norvegijoje vartoti alkoholį galima tik baruose ir restoranuose, kitose viešose erdvėse – draudžiama. Alkoholis parduodamas tik parduotuvėse „Vinmonopolet“, vakarais nebeparduodamas. Gal dėl tokių griežtų įstatymų Norvegijoje ramu, švaru ir saugu.