Tai dalis LNOBT ir Varšuvos didžiojo teatro kultūrinių mainų programos, kurios garbės globėjai yra Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lenkijos Respublikos Prezidentas Bronisławas Komorowskis.
Pirmoji mainų programos dalis jau įvyko. LNOBT baleto trupė lapkričio 8–9 d. Varšuvos didžiajame teatre (Teatr Wielki) parodė du nacionalinius pastatymus – baletą „Čiurlionis“ pagal Giedriaus Kuprevičiaus muziką, choreografas Robertas Bondara, ir Anželikos Cholinos baletą „Barbora Radvilaitė“.
Lenkijos nacionalinis baletas gruodžio 4–5 d. Vilniuje rodys vieną iš naujausių savo pastatymų „Echoes of Time“. Jo premjera įvyko prieš metus – 2012 m. lapkritį. Pasak Lenkijos nacionalinio baleto vadovo Krzysztofo Pastoro, „Echoes of Time“ – tai ypatingas baleto vakaras, kur susitinka trys XX ir XXI a. sandūros choreografijos darbai. Tai brito Ashley’aus Page’o, paties Krzysztofo Pastoro ir žymaus amerikiečių choreografo Williamo Forsythe’o kompozicijos.
Vakaro puošmena, F. Forsythe’o „Artifact Suite“ („Artefaktų siuita“, 2004), yra „darbas, padaręs nepaprastai stiprų poveikį amžių sandūros baleto raidai“, anot K. Pastoro. Tai yra ir pirmas žymiojo choreografo baletas, pastatytas Lenkijos scenoje. Kaip rašė vienas įtakingiausių lenkų kritikų Jacekas Marczyńskis, „jei su mūsų aktoriais sukurtų filmą Scorsese arba Coppola, tai būtų tokios pat svarbos įvykis, nes baleto pasaulyje Forsythe’o vieta panaši į minėtų režisierių kine“ („Rzeczpospolita“).
Pats W. Forsythe’as „Artifact Suite“ vadina ode baletui. Jis yra ir scenografijos, kostiumų bei šviesų dailininkas. Kritikai kūrinį apibūdina kaip drąsų dialogą su klasika, konkrečiai – su „Gulbių ežeru“. Spektakliui būtinas paties aukščiausio lygio virtuoziškumas. Balete skamba Johanno Sebastiano Bacho ir ilgametės Frankfurto baleto pianistės bei keleto Forsythe’o baletų kompozitorės amerikietės Evos Crossman-Hecht kūriniai.
Vis dėlto pradės vakarą britų choreografo Ashley’aus Page’o „Century Rolls“, sukurtas specialiai Lenkijos nacionaliniam baletui 2012 m. Pavadinimą A. Page’as pasiskolino iš garsaus nūdienos amerikiečių kompozitoriaus minimalisto Johno Adamso Koncerto fortepijonui „Century Rolls“ („Šimtmečio ritiniai“, 1997), kuris ir skamba šokant. Kompozitorių sukurti muziką inspiravo XX a. pradžioje paplitusių mechaninių pianinų skambesys, o choreografas pagal jį sukūrė „gyvųjų figūrų“ ir pianolinio mechaniškumo junginį. „Century Rolls“ scenografijos ir kostiumų dailininkė britė Tatyana van Walsum, šviesų dailininkas Bertas Dalhuysenas (Olandija).
Ir pagaliau – paties Krzysztofo Pastoro „Moving Rooms“ („Judančios erdvės“), 2008 m. pastatytas Nyderlandų nacionaliniame balete. Po premjeros Lenkijoje 2012 m. kritikas J. Marczyńskis rašė, jog šiame kūrinyje K. Pastoras išgavo stulbinamą sintezę: „Sujungė subtilią, šaltą Hanso van Maneno eleganciją su Maurice’o Béjart’o aistringumu. Gimė vizualiai patrauklus ir emocijomis pulsuojantis baletas. Berto Dalhuyseno apšvietimo dėka iš tamsos nuostabiai išnyrančios figūros intriguoja, o visas baletas yra Góreckio Koncerto klavesinui kūrybiško panaudojimo pavyzdys“ („Rzeczpospolita“).
Choreografas remiasi dviem kultinėm XX a. antrosios pusės partitūrom – minėtuoju Henryko Mikołajaus Góreckio Koncertu klavesinui (1980) ir Alfredo Schnittke’s „Concerto grosso“ Nr. 1 (1977). Spektaklio kostiumų dailininkas – vokiečių menininkas Oliveris Halleris.
Taigi trys baletai per vieną vakarą – suestetinta, šiuolaikiška, jaudinama, aktualu. Tai iš tiesų yra „Laiko atspindžiai“.
