Jei šioje šalyje gyvenimo sąlygos gerėja ir didžiųjų vadų vedami žmonės užsitikrino socialistinį rojų jau šiandien, tai kodėl turistams kiekvieną dieną buvo kartojama „You can walk everythere but inside the hotel“ (liet. Jūs galite vaikščioti visur, bet tik viešbutyje). Kodėl bendrakeleiviai, vaikščiodami pajūrio viešbučio teritorijoje, žibintu pašvietę į krūmus, jame pamatė AK-47 ginkluotą kareivį, stovintį ir stebintį mus aklinoje tamsoje?
Keliaujant po šį socialistinį rojų, statomą ant suluošintų žmonių sielų ir kaulų, teko išvysti ne vieną su logika prasilenkiantį epizodą. Važiavome aplankyti Wonsan & Ulim krioklio, kurį, beje, pasak gidų, 2001 metais atrado šlovinga Šiaurės Korėjos armija. Kareiviai – ne tik puiki nemokama darbo jėga, bet dar ir gamtos stebuklų atradėjai.
Kadangi krioklys „atrastas“ tik 2001 metais, suprantama, kad jis yra atokioje vietovėje, toli nuo gyvenamųjų vietovių, miestų. Privažiavus prie krioklio prieigų, stovėjimo aikštelėje pamatėme dar tris autobusus vietinių „turistų“. Gidai pradėjo pasakoti, kad čia šiauriečiai atvažiuoja praleisti laisvalaikio, iškylauja, smaguriauja įmantriais patiekalais ir kitaip stengiasi atsipalaiduoti, savotiškai užmegzti ryšį su gamta ir komunizmo harmonija.
Be pasakiškai gražios gamtos pamatėme tam tikras socialistinio kelionės planavimo klaideles – mums grįžus prie autobuso, visi iškylautojai jau tūnojo savo autobusuose, per 30 minučių baigėsi visas šurmulys. Viskas įvyko tiesiog per greitai, ne pagal planą. Mūsų vairuotojas nervingai gestikuliuodamas rankomis kažką aiškino „romantiškiems iškylautojams“. Supratome, kad tai buvo nuolatinė mūsų grupės palyda, kurių darbas – valgyti sušius prieš vakariečių akis.
„Turistai“ buvo tiesiog statistai, kurie dešimtis kilometrų buvo atvežti vien tik tam, kad Vakarų turistams parodytų teatrališką iškylavimo maskaradą, suvaidintų kelias maisto įsisavinimo scenas.
Kalbėjomės tarpusavyje – visi pastebėjome keistas detales ir ankstesnėse turo vietose. Pchenjano parkas, tautiniai šokiai suorganizuoti specialiai mums – na tai suprantama, visi laukėme to. Bet viena apie tai skaityti ar matyti filme, o kita pajausti tai pačiam. Šiurpas ima supratus, kad šie žmonės čia surinkti vien tik tam, kad parodytų, jog šalis turi maisto, kad žmonės gyvena linksmai, šoka ir gurkšnodami alų ilsisi medžių pavėsyje. O už šio fasado vos galą su galu suduriantieji, neviltis, kuri tuomet persidavė ir mums.
Į viešbutį traukėme tylėdami, visa grupė buvo paskendusi savo mintyse, nesinorėjo jau kvailai juokauti apie masinį realybės šou ar sudievintus lyderius.
Faktas, kad režimas Vakarų turistams nori parodyti tik tai, ką turi geriausia. O ką geriausio jie turėjo? Turo metu teko apsilankyti milžiniškoje trąšų gamykloje, fermoje, kurioje mums aprodė traktorius, sėjamąsias mašinas, supažindino su ryžių surinkimo normomis. Įsivaizduokime, kaip lietuvių numylėtoje Turkijoje turistus veža ne į suvenyrų fabrikėlius, o pasigrožėti Jonavos azoto analogu. Net šlapintis galėjome tik turistams skirtose išvietėse, kur ant pisuarų išdidžiai išgraviruota „American standard“.
Bendraujant su gidais aštuonias dienas jautėsi tie patys bendražmogiški poreikiai - rūpestis šeima, artimaisiais, ramaus ir harmoningo gyvenimo siekimas, bet visa tai nuolat turi būti užmaskuota raudonuoju glaistu. Jie tiesiog atlieka savo darbą, pasakoja Vakarų turistams standartu patvirtintus posmus, laikosi nustatytos tvarkos ir disciplinos. Taip stengiasi patenkinti savo šeimos būtiniausias reikmes ir pagerinti kasdienybę.
Ši šalis turi milžinišką turizmo potencialą. Jie turi praktiškai sterilią gamtą, ežerus ir upes. Gamta Šiaurės Korėjoje yra pasakiško grožio. Plačios upės, nuostabūs kalnai, civilizacijos nesugadinti peizažai. Žlugus režimui, šios šalies gamtos grožis trauks upes turistų. Aplink juk industrijos išvargintos šalys. Kinija, kurioje gyvena daugiau kaip 1,4 milijardo gyventojų, Pietų Korėja, Japonija, Rusija – aplinkui pavydėtinos ekonomikos, kaimynės, bet tikrovė tokia, kad daugiau kaip 24 mln. žmonių yra užstrigę 1953 m. ir naujų metų, bent jau artimiausiu metu, dar nematyti.