Šias Viduržemio jūros regiono salas skiria vos 11 km, tačiau Korsika mažiau išvystyta, o Sardiniją galima vadinti jachtų magnetu.

Abi jos kasmet privilioja tūkstančius turistų. Abi yra nuostabios, užburiančios. Tad į kurią keliauti?

Korsika: laukinis kraštas

Pirmą kartą Korsiką aplankę italai sako, kad ji atrodo taip, kaip Sardinija prieš 20 metų, kol jos dar nebuvo atradę tiek daug turistų.
Salai būdingi laukiniai peizažai ir tušti, viešbučiais neapstatyti balto smėlio paplūdimiai, o krantinėse sūpuojasi tik viena kita nedidelė jachta.

Korsikos įstatymai, o tiksliau, 1986 m. išleistas Pakrantės įstatymas, draudžia užmiesčio zonose statyti naujus pastatus arčiau nei 100 m nuo kranto.

Kai kurių Korsikos paplūdimių nuotraukos laisvai galėtų būti spausdinamos ant polinezietiškų atvirukų. Vienas tokių – Saleccia paplūdimys, besišliejantis prie Agriates dykumos. (Korsika turi mažytę nuosavą „dykumą“, kuri labiau primena krūmokšniais apaugusį lauką nei banguojančias kopas.)

Kitas nuostabus paplūdimys yra Palombaggia. Jis driekiasi netoli Porto Vecchio miesto.

Palyginti laukinė Korsikos gamta – tarsi pažadėtoji žemė dviratininkams ir keliautojams pėsčiomis. Per salą vingiuoja ilgas, sunkiai įveikiamas takas GR 20.

Korsika – laukinis kraštas ir kita prasme: čia veikia vietinė mafija, bendraujanti į italų panašia korsikiečių kalba (Corsu).
Kartais tarp klanų kyla kruvini konfliktai, bet turistai į tai neįpainiojami.

Sardinija: daugiau prabangos

Sardinijos ore gali užuosti pinigų kvapą. Jais labiausiai kvepia Smaragdo pakrantėje - 20 kilometrų besidriekiančioje juostoje, nusėtoje vestuvinius tortus primenančiomis rusų ir kitų milijonierių vilomis bei privačiais paplūdimiais.

Buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi irgi turi namą Smaragdo pakrantėje. Jame yra požeminis urvas su baseinu, puoštu Poseidoną vaizduojančia mozaika.

Jei mėgstate atostogauti prašmatniai, jums patiks ši ir daugelis kitų panašių Sicilijos dalių.

Bet Sardinija – ne tik prabanga. Mėgstantys natūralesnę aplinką keliauja į laukines Piscinas ir Chia regionų kopas bei 7 km nuo Sardinijos esančią San Pietro salą.

Gurmanai renkasi Sardiniją

Pirmoji stotelė gurmanų kelyje turėtų būti Sardinija. Čia galima paragauti įvairių mėsos, žuvies ir makaronų patiekalų.

Tradiciniai patiekalai – smulkūs kriauklelės formos makaronai „malloreddus“, su medumi keptas paršiukas ir spagečiai su jūrų ežiais.
Midijos

Šviežia žuvis verdama, kepama keptuvėje, orkaitėje ar ant grotelių ir patiekiama su gardžiais padažais. Sardiniečiai didžiuojasi savo firminiu patiekalu „bottarga“ - kefalės ikrais.

Carloforte mieste, garsėjančiame kasmetiniais tunų žvejybos festivaliais, galite paragauti žalio, su krauju, tuno.

Vynų pasirinkimas Sardinijoje irgi didelis, ypač jei mėgstate baltą. Vienas garsiausių – sausas Vermentino di Gallura.

Laimingos Korsikos kiaulės

Korsikos kiaulės baigia gyvenimą kaip „Saucisson“ dešros, bet joms tai nė motais. Korsika turi kuo pasigirti, nors jos virtuvė ne tokia įvairi kaip Sardinijos.

Vienas įdomesnių patiekalų iš Bonifacio miesto – moliuskai su grietinėle ar lydytu Rokforo sūriu.

Žuvies pasirinkimas gana ribotas, ypač turint omenyje, kad Korsika yra sala.

Čia populiaresnė mėsa. Paragaukite gardžių kumpių, dešrų ir vietinio sūrio.

Firminis salos patiekalas yra „saucisson“ – vytintos dešros, kurios atrodo kaip mažos policininkų lazdos. Jų galima nusipirkti visur.
„Saucisson“ gali būti savaičių savaites laikomos ne šaldytuve ir yra tokios gardžios, kad iš malonumo laižosi net krūmuose besislepiantys Korsikos banditai.

Nustebsite, kokios laimingos atrodo pusiau laukinės kiaulės, linksmai sau kriuksinčios salos krūmynuose.

Korsika: laimingi stovyklautojai

Korsikoje yra daugiau nei 150 stovyklaviečių, kuriose laisvai telpa 25 000 palapinių ir namelių ant ratų.

Kai kurios jų - tai maži miesteliai su skalbyklomis, picerijomis, restoranais, barais ir belaidžiu internetu. Stovyklavietėse arti jūros paprastai būna daug žmonių, tad jei norite tylos ir ramybės, rinkitės esančias salos viduryje.

Korsikos įstatymai griežtai kontroliuoja statybas pakrantėje. Dėl šios priežasties daugelis viešbučių yra susispietę pora šimtų metrų nuo kranto, lyg bijotų jūros.

Kiti, esantys už kilometro ar dar toliau, paprastai yra aukštesnės klasės. Vienas tokių - viešbutis „Residence Pietra di Sole“. Jis pastatytas ant kalno, tad nuo jo atsiveria nuostabus vaizdas į Palombaggia paplūdimį.

Giliau saloje esantys viešbutukai dažnai būna atidaryti tik šiltuoju metų laiku. Keliautojai pėsčiomis gali apsistoti atostogų nameliuose „gîte“. Juose yra visi būtini patogumai, o išalkusių turistų laukia soti kaimiška vakarienė.

Daugelyje Korsikos stovyklaviečių bei viešbučių laukiami ir naminiai gyvūnai, tad galite drąsiai vežtis savo šunį ar katę.

Sardinija: puikūs paplūdimiai

Jei norite iš savo viešbučio kambario įžengti tiesiai į paplūdimį, Sardinijos kurortas – pilnas žmonių, bet patogus – yra akivaizdus nugalėtojas.

Daug viešbučių turi privačius paplūdimius ir visus kurortui būdingus „aksesuarus“, tokius kaip restoranai ir baseinų viduryje įrengti barai.

Smaragdo pakrantėje (Costa Smeralda) rasite pačius prabangiausius saloje viešbučius. Pigesni išsidėstę salos pietuose.

Viešbutis „Dune“ įsikūręs prie aukščiausių Europoje smėlio kopų ir turi privatų paplūdimį natūralioje aplinkoje.

Oliena miestelyje esantis „Su Gologne“ patiks vertinantiems kaimo ramybę ir tradicinį gyvenimo būdą.

Sardinija: marga istorija

Ką veikti, kai nesusitinkate su Silvio ir nevalgote kiaulienos dešrų? Kuri sala geriau patenkins jūsų smalsumą?

Sardinijoje galima laivu paplaukioti po saugomą La Maddalena salyną, pasigrožėti nuostabiais rožinio atspalvio atolais ir čia pat išsimaudyti.

Išvyka į priešistorinės Barumini gyvenvietės griuvėsius leidžia akies krašteliu pažvelgti į praeitį ir sužinoti, kaip sala atrodė prieš keletą tūkstančių metų, kol čia dar nebuvo viešbučių „viskas įskaičiuota“.

Sardinijos sostinė Kaljaris (Cagliari) vilioja nuostabia architektūra ir triukšmingais turgumis, kuriuose parduodamas ne tik maistas, bet ir drabužiai bei baldai.

Kadaise Sardinija buvo Italijos (kaip Korsika – Prancūzijos) „laukiniai vakarai“.

Orgosolo miesto, kurį anksčiau labai mėgo banditai, sienas puošia meistriškai nutapytos freskos politinėmis temomis.

Korsika: kriminalinė praeitis

Šios salos kriminalinė praeitis dar garsesnė nei Sardinijos. Korsikos renegatai kadaise rado prieglobstį „maki“ (salos viduryje esančiuose krūmynuose). Tą patį galite padaryti ir jūs.

Sartène mieste, kuriame anksčiau knibždėte knibždėjo nusikaltėlių, akis džiugina nuostabūs vaizdai, o ore vis dar tvyro maištinga dvasia.

Bonifacio miestelis yra vienas dramatiškiausiai išsidėsčiusių miestų pasaulyje. Jis pastatytas ant stačios uolos, žvelgiančios į kobalto mėlynumo Viduržemio jūrą. Uolą saugo į vandenį nukreipti patrankų vamzdžiai.

Unesco pasaulio paveldo sąraše esančios „Calanques di Piana“ uolos – tai neįprastų formų raudono granito dariniai, primenantys milžiniškus termitynus.

Galite išsinuomoti automobilį ir ištyrinėti uolėtą Cap Corse pusiasalį su kvapą gniaužiančiais skardžiais ir nuošaliais smalos juodumo paplūdimiais arba aplankyti netoli Porto Vecchio šniokščiantį Piscia di Gallu krioklį.


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (46)