Netikėti atradimai mažame Italijos miestelyje: mumijos ir pati gardžiausia kava

Keliaujant automobiliu iš Austrijos į Triestą galima važiuoti per Slovėniją arba per Italiją. Atstumas skiriasi nedaug. Sprendimą važiuoti per Italiją lėmė mokestis už greitkelius. Nenorėjau Slovėnijoje mokėti už savaitę. Toks ten minimalus mokestis už greitkelius įvažiuojant į šalį.

Nusprendžiau geriau Italijoje mokėti už nuvažiuotus kilometrus ir pasinaudoti proga pamatyti ką nors daugiau nei greitkelio užtvaras.

Internete pastebėtas apibūdinimas „gražus viduramžių miestukas” bei žodis „mumijos” sudomino pakankamai, kad palikčiau greitkelį ir pasukčiau link Venzone miestelio. Tiesą sakant nusukimas ne pats patogiausias ir nenuostabu, kad nemažai keliautojų verčiau važiuoja tiesiai, nei grįžta 10 kilometrų paprastu keliu iki Venzone.

Pavasario pradžioje kalnuose dar boluoja sniegas, o upėse dar nedaug vandens. Pagal tiltų per upes plotį galima spėti, kad pradėjus tirpti sniegui regione vandens gerokai padaugėja.

Venzone miestas pirmą kartą raštuose paminėtas 1001 metais. 1258 metais mietas buvo apjuostas dviguba gynybine siena. Kadangi į miestelį įvažiuoti gali tik vietiniai ir spec. transportas, automobilį geriausia palikti aikštelėje tik pravažiavus gynybinę miesto sieną.

Pats miesto centras nedidelis, nesunkiai apeinamas pėsčiomis, nėra kai kuriems itališkiems mietams būdingo kilimo aukštyn siauromis gatvelėmis. Venzone apsuptas kalnų, bet pats miestukas išsidėstęs slėnyje.

Einant siauromis gatvelėmis link katedros, į akis krenta gan naujas gatvės grindinys. 1976 metais regioną sukrėtęs žemės drebėjimas beveik visiškai sugriovė miestelį. Galima sakyti, Venzone buvo atstatytas visai sėkmingai, nes nežinant apie žemės drebėjimą galima ir nepastebėti, kad kažkas ne taip.

Taip pat nustebino tokiam mažam miestelyje esančių levandų produkcijai skirtų parduotuvėlių gausa. Neįmanoma nepastebėti violetinių dekoracijų, kurios miestukui suteikia savotiško žavesio. Vis dėlto iš greitkelio išsukau ne dėl levandų, o pirmiausia dėl mumijų.

Parazitinio pelėsio dėka Venzone katedros kriptoje vyko natūralus gamtinis fenomenas. Pelėsio padengti palaikai per dvylika mėnesių dehidratavosi, dėl ko palaikų irimas nebevyko.

Mumijos buvo atrastos 1647 metais vykdant bažnyčios rekonstrukcijos darbus. 1845 metais mumijos buvo perkeltos iš kriptos į koplytėlę. Iki 1976 metų žemės drebėjimo koplytėlėje buvo saugoma 21 mumija, tačiau po žemės drebėjimo koplytėlės griuvėsiuose buvo rasta tik 15 mumijų. Šiuo metu katedros koplytėlės kriptoje yra saugomos ir eksponuojamos 5 mumijos. Įėjimas į kriptą kainuoja 1,5 euro.

Bilietais - monetomis prekiauja prie katedros esančios parduotuvėlės. Įėjimas „automatizuotas”, aptarnaujančio personalo aplinkui nėra.

Kadangi patalpa su mumijomis nedidelė, geriau prieš einant apsižiūrėti, ar ten neprisigrūdo žmonių, nes realiai komfortiškai apžiūrėti mumijas galima esant maždaug penkiems žmonėms. Pagal tuo pat metu buvusių lankytojų skaičių susidarė įspūdis, kad vieta pakankamai populiari tarp pačių italų.

Pati miestelio katedra pastatyta 1338 metais, tačiau akivaizdžiai apgriauta žemės drebėjimo metu, atidžiau pažiūrėjus, matosi katedros sienos įtrūkimai. Viduje yra išlikę XIV-XV a. freskų fragmentų, tačiau vėlgi matyti, kad katedra buvo atstatoma ne viduramžiais.

Važiuojant pro šalį ir turint bent valandą laiko, Venzone tikrai vertas išsukti iš greitkelio.

Kitas sustojimas pakeliui į Trieste buvo mažiau sėkmingas. Mano pasirinktas Palmanova miestelis taip pat apjuostas gynybine siena ir iš kitų Italijos miestelių išsiskiria nebūdingai plačiomis gatvėmis ir milžiniška miesto aikšte.

Statytas Renesanso laikais, bandant įgyvendinti Utopijos idėją, Palmanova miestukas žymus „žvaigždės” formos struktūra. Deja, ta „žvaigždė” labai įspūdingai atrodo miesto nuotraukose iš oro, o atvykus į miestą automobiliu didelio skirtumo žvaigždė tai ar apskritimas - nėra.

Pagrindinė miesto aikštė labai didelė pagal tokio nedidelio miesto mastelį. Palmanova katedros bokštas buvo specialiai pastatytas žemesnis, kad priešas, esantis už miesto sienos, jo nematytų.

Nežinant miesto pritaikymo kariniams tikslams detalių, tai tiesiog miestukas su jaukiomis kavinėmis ir labai skania kava. Kavos skonis Italijoje geras visur, tačiau būtent Palmanova kavinė paliko geriausią įspūdį.

Sunku nuspėti, ką atrasi pasukus į mažą miestuką Italijoje, tačiau bet kokiu atveju tai nenuvils.