Baikalo ežeras tyvuliuoja dvejuose regionuose – Irkutsko srityje ir Buriatijos Respublikoje.

Šį kartą mūsų maršrutas drieksis per Irkutską, prieš metus atšventusį 350-ąjį jubiliejų. Iki šio miesto nukeliausite traukiniu arba lėktuvu, tačiau pasistenkite, kad jame pabūti galėtumėte bent kelias dienas. Istorinis Irkutsko centras ne veltui saugomas UNESCO: jis unikalus senoviniu gatvių išdėstymu, gilią praeitį menančiais pastatais ir išskirtinėmis Sibiro baroko stiliaus cerkvėmis.

Beveik Europa

Turbūt geriausią ir tiksliausią rekomendaciją Irkutskui parašė Antonas Čechovas: miestas labai inteligentiškas, „praktiškai Europa“. Taip pat žinoma, jog rašytojui šiame mieste neišdildomą įspūdį paliko vietos gardėsiai – ypač ypatingu būdu pagamintos šermukšnių uogos ir gira.

Tiesa, tradiciniu gėrimu Irkutske laikoma visa ne gira, o arbata, nes dar XVIII-XIX amžiaus per miestą keliaudavo karavanai, gabenę arbatą iš Kinijos tiesiai į Maskvą. Norint apsaugoti tuos laikus nuo nugrimzdimo užmarštin, visai neseniai mieste duris atvėrė specializuotas Arbatos muziejus.

Irkutske lankytojų visada laukia ir muziejus, skirtas į Sibirą išsiųstiems dekabristams. Kiti statiniai, kuriuos miesto svečiai tiesiog privalo aplankyti – gausiai mediniais raižiniais išdabintas pirklių Šastinojų namas Engelso gatvėje, Dievo apreiškimo soboras, cerkvės ir vienas iš seniausių Sibire vienuolynų. Prie jo stovi paminklas Aleksandrui Kolčiakui, kuris buvo sušaudytas Angaros upės krante.

Baikalo „vartai“

Listviankos miestelis – vienas iš gražiausių poilsio kampelių netoliese Irkutsko. Įsikūręs jis 66 kilometrų atstumu nuo srities centro, pietiniame Baikalo krante, prie Angaros upės.

Pakeliui į Listvianką verta savo akimis pamatyti unikalų architektūrinį-etnografinį muziejų po atviru dangumi "Talcy", pasakojantį apie Sibiro gyventojų buitį (www.talci.ru). Čia pastatyti autentiški Irkutsko apskričiai būdingi pastatai – cerkvė, kalvė, malūnas, mokykla, valstiečių sodybos. Visą vasarą šiame muziejuje galima lankyti tautodailės pamokas, skaitomos paskaitos apie Rusijos ir Buriatijos tradicijas.

Atvykę į Listvianką, pirmiausia keliaukite į Baikalo muziejų (www.baikalmuseum.irk.ru). Tai turbūt geriausia proga apie Baikalo ežerą sužinoti jeigu ne viską, tai labai daug. Itin vertas dėmesio akvariumas, kuriame gyvena bene garsiausios šio didingo ežero žuvys - Baikalo omuliai, kurias natūralioje aplinkoje pamatyti ne taip ir paprasta.
Paprašykite bet kurio Listviankos gyventojo ir jis jums parodys, kur yra legendomis apipintas Šamano akmuo. Remiantis padavimu, akmenį „metė senolis Baikalas, kad neleistų savo dukrai Angarai pabėgti pas Jenisiejų“.

Pėsčiomis arba keltuvu galima pakilti į Čerskio viršukalnę. Garsaus ežero tyrinėtojo vardu pavadintos viršukalnės viršuje smalsuolių laukia apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas. Vien dėl šios panoramos verta atvykti prie Baikalo.

Maudynių mėgėjams

Patogiausia ir saugiausia maudytis Baikalo įlankose. Ten vasarą vanduo įšyla iki 22-23 laipsnių.

Iki įlankos „Pesčanaja“, kuri dar vadinama Sibiro Rivjera, galima nuplaukti motoriniu laivu. Paplūdimys čia iš tiesų vertas nuodėmės. Galima mėgautis baltu smėliu, nuo saulės pasislėpti po aukštų medžių lapija. Be to, saulėtų dieną čia tiek pat kiek ir prie Juodosios jūros.
Maudytis galima ir prie Olchono salos – didžiausios Baikalo ežero salos. Ši sala, esanti ne taip ir toli Baikalo vakarinio kranto, atskiria vadinamąją Mažąją jūrą - nedidelę įlanką. Ir tai tikrai ne vienintelė maudynių mėgėjams tinkama vieta.

Norite pamatyti daugiau? Tuomet leiskitės į 5-7 dienų kruizą po Baikalą. Turai dažniausiai sudarinėjami taip, kad svečiai aplankytų atokiausias vadinamosios Rusijos jūros kampelius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)