Iš tiesų, daugelį metų Mianmaro vardas žiniasklaidoje buvo minimas dažniau dėl budistų vienuolių rengiamų protesto akcijų ar Aung San Suu Kyi (Nacionalinės Demokratijos Lygos vadovės) veiksmų, siekiant išvaduoti šalį nuo karinės priespaudos bei sukurti demokratiniais pagrindais valdomą valstybę.
Tai buvo šalis, ilgą laiką ne itin svetinga turistams bei ypatingai negailestinga tiems, kurie bandė nepaklusti egzistuojančiam kariniam režimui. Ir visgi, vos prieš keletą metų, šios nacijos dvasinės stiprybės ir užsispyrimo dėka, Mianmaras iš naujo suspindėjo pasaulio žemėlapyje.
Birma ar Mianmaras?
Rečiau keliaujantiems bei mažiau šio regiono politika besidomintiems, gali pasirodyti, jog Birma ir Mianmaras yra dvi atskiros pietryčių Azijos valstybės. Ir iš tiesų, esu ne kartą sulaukusi klausimo, ar vykstu į Birmą, ar į Mianmarą.
Taigi, oficialusis šalies pavadinimas yra Mianmaras (po 1988 metais įvykusio karinio perversmo (jų būta keletas), 1989 metais šalį nusprendžiama iš Birmos pervadinti į Mianmaro Sąjungos Respubliką. Britiškasis sostinės pavadinimas Rangūnas pakeičiamas į Jangoną, o senoji vėliava – pakeista į trispalvę, beje, į tokią pačią kaip mūsiškė, tik su balta žvaigžde viduryje).
Painiavos pavadinimuose, matyt, daugeliui įneša tai, jog tiek pačioje šalyje, tiek už jos ribų yra plačiai vartojamas senasis šios valstybės pavadinimas, kiek iš įpročio, kiek siekiant išreikšti palaikymą opoziciniam judėjimui šalyje.
Tačiau kokia bebūtų sudėtinga šios valstybės politika bei spalvinga istorinė praeitis, Mianmaras traukia savo paprastu ir kartu nepaprastu grožiu, itin nuoširdžiais vietiniais bei išlikusiomis giliomis ir iki šių dienų puoselėjamomis tradicijomis. Apskritai nuo britų kolonijinių laikų mažai tepasikeitusioje šalyje, gyvenimas, atrodo, sustingo kažkur XIX amžiuje.
Jangonas – senasis kolonijinis miestas
Jangonas – istoriškai senoji Mianmaro sostinė bei bene vienintelis miestas pietryčių Azijoje, kuriame iki šių dienų yra išlikę daugiausiai kolonijinės architektūros pastatų.
Po trečiojo anglų - birmiečių karo 1885 metais, kuomet Birma galiausiai tapo Britanijos kolonija, didžiųjų miestų fasadai, o ypač Jangono (tuomet vadinto Rangūno), ėmė radikaliai keistis. Netrukus šalia Jangono upės iškilo britų projektuoti administraciniai pastatai, viešbučiai, o visame mieste – tiesiami keliai, statomos mokyklos, ligoninės, įkurtas Jangono universitetas.
Dabartiniame miesto centre driekiasi ištisos gatvės barokinio bei neoklasikinio stiliaus pastatų, kurių mieste suskaičiuojama per 200. Vieni įspūdingesnių ir istoriškai svarbių – senasis Sekretoriato pastatas (jame buvo nužudytas už laisvę kovojęs Aung San Suu Kyi tėvas), šalia Maha Bandula aikštės - Aukščiausiojo teismo pastatas, senieji bankų pastatai, britų elito gyvenamieji namai ir daugelis daugelis kitų. Iš tiesų, miesto reljefas Jangone itin įspūdingas – įvairiaspalviai kolojinių pastatų bokštai čia kontrastuoja su senosiomis šventyklų stupomis bei naujai iškilusių viešbučių stogais.
Kolonijiniai pastatai
Išskyrus Viktorijos laikų stiliaus viešbutį „Strand“ (dažnai gretinamu su „Raffles“ viešbučiu Singapūre), kuriam restauruoti buvo skirtos milijoninės lėšos, didžioji dalis kolonijiniu pastatų, deja, yra apleisti ir yra kritinės būkles.
Anot mane lydėjusio gido, beveik visi šie pastatai, o gal tiksliau po jais esanti žemė, jau yra pažadėti, o gal jau ir parduoti, didžiosioms kinų statybinėms bendrovėms, kantriai laukiančioms valstybei taikomų sankcijų visiško panaikinimo. Tad galbūt tai yra tik laiko klausimas, koks likimas ištiks karus ir rėžimus ištvėrusį Jangono kolonijinį architektūrinį paveldą.
Miesto ritmu
Jangono miesto paveikslas yra itin eklektiškas. Įvairiaspalviai pastatai čia šliejasi šalia auksinių šventyklų stupų, o gatvės šurmulys bei senų automobilių dundesys neretai užgožiamas gongų aidesio – ženklo, jog kažkas ką tik paaukojo šventyklai auką. Gyvenimas gatvėje čia verda kaip reta – kažkas pardavinėja namuose gamintą maistą, kažkas siuva, ado, lopo, kažkas senąja mašinėle spausdina raštus, kažkas siūlo telekomunikacines paslaugas – tiesiog iš namų atvestu laidiniu telefonu.
Socialinis miesto centras – arbatos namai. Be to, kad čia galima paragauti tradicinės arbatos (tai kinietiška arbata patiekiama su kondensuotu pienu) bei tradicinių patiekalų, tai vieta, kurioje aptariami kasdieniniai reikalai, darbai, sudaromi sandoriai ar netgi skleidžiamos paskalos.
Kol suaugę sukasi savo įprastoje rutinoje – jaunuoliai žaidžia „chinlon“ – tai žaidimas panašus į rankinį, tik čia, kamuoliui atmušti naudojamos kojos ir galva, reikalaujantys puikių atletinių sugebėjimų. Beje, kaip ir kaimyninėse šalyse, čia taip pat rytais praktikuojama masinė rytinė mankšta – ypač mėgstama vyresnio amžiaus gyventojų.
Kultūrinis ir dvasinis miesto centras - budistų vienuolynai. Mianmare tikima, kad kiekvienas vyras privalo patapti vienuoliu ir praleisti vienuolyne bent savaitę du kartus gyvenime – prieš pilnametystę ir po jos. Tai gražus ir subtilus ritualas.
Nors moterų įšventinimas į vienuoles yra panašus į vyrų, tapti vienuole Mianmare reiškia ne tiek iš pašaukimo, kiek iš skurdo. Plikai skustų mergaičių, panelių, moterų, apsijuosusių rožiniais apsiaustas mieste itin gausu.
Iš pažiūros Mianmaro gyventojai mažai skiriasi nuo savo kaimynų: dauguma žmonių neaukšto ūgio, smulkaus sudėjimo, tamsiais plaukais. Galbūt daugiau savitumo jiems suteikia jų apranga ir elgesys. Tiek vyrai, tiek moterys vilki į sarius panašius sijonus, vadinamus „logyi“ bei avi veliūrines šlepetes. Kadangi Mianmare vyrauja tropinis klimatas, toks „sijoninis“ apdaras itin praktiškas ir patogus – dieną padeda neperkaisti, vilkint naktį – apsaugo nuo uodų.
Tiesa, moterys ir vaikai dieną veidus vaikšto išsitepę „thanaka“ - balta tiršta kosmetine priemone, apsaugančia veidą ne tik nuo įkyrių saulės spindulių bet ir paryškinančią jų įspūdingus veido bruožus. Kitaip nei Jangone, vakarų Mianmare, grožio etalonu laikomas ištatuiruotas moters veidas.
Beveik 99% visų suaugusiųjų kasdien neapsieina be „betel“ (tai į betelio (betelinio pipiro) lapą suvyniotas areka palmės riešutas, apšlakstytas laimo sultimis bei retkarčiais pagardinamas kardamono prieskoniais, anyžiumi, kokoso riešuto drožlėmis ar netgi tabaku) kramtymo, kurios išskiriamų raudonų it kraujas sulčių pėdsakai ryškiai pastebimi jų nuoširdžiose šypsenose. Tabako rūkymas masiškai nėra populiarus, tačiau moterys, ypač vyresnio amžiaus, dažnai pastebimos rūkančios pypkes arba gigantiškus, vietoje pasigamintus cigarus.
Apskritai, iš pažiūros, mianmariečiai atrodo labai dvasingi, dori ir ramūs žmonės. Žinoma, pasitaiko apgavystės atvejų (ypač turint reikalų su valiutos keitėjais), bet turint omenyje, jog mieste gyvena per 4 milijonus gyventojų, naivu tikėtis visiško absoliutumo.
Mianmariečiai gimtadienį švenčia kas savaitę
Mianmaro istorijos ir kultūros formavimuisi, žinoma, didelės įtakos turėjo budizmas – pagrindinė šalyje išpažįstama religija (apie 85% visos šalies gyventojų išpažįsta budizmą). Šalyje itin gausu šventyklų, ir visos jos nepaprastai įspūdingos.
Viena svarbiausių, seniausių ir bene didžiausių šventyklų visame regione, o galbūt ir visame pasaulyje – Shwedagon šventykla, dar vadinama Didžiąja Dagono arba Auksine Pagoda (pagoda - tai varpo formos šventykla, kurioje meldžiamasi bei aukojamos aukos šventiesiems. Taip pat, pagodoje laikomi šventieji reliktai).
Anot metraštininkų, šis šventyklų kompleksas egzistuoja daugiau nei 2500 metus ir jame saugomi aštuoni istorinio Gautama Budos plaukai, anot legendos, į šalį atvežti dviejų brolių - Taphussos ir Bhalikos, besiverčiančių prekyba, pagalba.
Shwedagon šventykla – neabejotinai yra viena įspūdingiausių. Auksine, 99 metru stupa, pastatyta ant Singutara kalvos, šalia Kadawgyi ežero, dominuoja Janguno kraštovaizdyje. Šios didingos stupos spindesys, tiek dieną, tiek naktį matomas iš visų miesto polių.
Be didžiosios auksines stupos bei minėtų Gautamos Budos plaukų, šventykloje gausu mažesnių stupų, šventų reliktų, Budos statuėlių, šventoms apeigoms skirtų skėčių, knygų, smilkalų.
Įdomu ir tai, kad budizmo religija Mianmare yra tampriai susieta su astrologija. Sakoma, kad mianmariečiai švenčia gimtadienį kiekvieną savaitę. Iš tiesų, kiekvienam tikinčiajam labai svarbu žinoti, kokią savaitės dieną jis yra gimęs, mat kiekviena savaitės diena turi ją globojančią planetą (iš čia kilę savaitės dienų pavadinimai) bei gyvūną (pavyzdžiui, pirmadienio globėjas yra tigras, antradienio - liūtas ir t.t.). Manoma, kad jie yra atsakingi už žmogaus likimą, todėl laikomi itin reikšmingais.
Skirtingai nei kitose šalyse, astrologija Mianmare teigia, jog yra ne septynios, o aštuonios dienos savaitėje – padalindama trečiadienį į dvi dalis: iki šeštos valandos vakaro – globojamos dramblio be ilčių ir po šeštos valandos vakaro – globojamos dramblio su iltimis bei atitinkamai Rahu ir Ketu planetų.
Judant laikrodžio kryptimi, galima išvysti visus aštuonis šventuosius stulpelius, juosiančius Shwedagon šventyklos stupą. Štai prie antradienio stulpelio, globojamo Marso planetos ir liūto, dažnai meldžiasi ir pati Aung San Suu Kyi.
Apskritai astrologija Mianmare yra neatsiejama gyvenimo dalis. Žmonės lankosi pas astrologus, siekdami sužinoti savo ateitį, prieš priimdami svarbius sprendimus ir netgi prieš tuokdamiesi. Pamatyti gatvėje iš rankos buriantį chiromantą taip pat dažnas reginys Jangono centre.
Naujoji sostine Neipidas
Mianmare astrologija vaidina be galo svarbų vaidmenį ir tai nepriklauso nei nuo žmogaus išsilavinimo, nei įsitikinimų. Kai 2006 metais vietinė valdžia nusprendė perkelti sostinę iš Jangono į butaforinį, naujai pastatyta miestą Neipidą (Nay Pyi Taw), ši žinia sukėlė masinius nepasitenkinimus šalyje.
Ir nors oficiali sostinės perkėlimo teorija teigia, jog sostinę buvo nuspręsta perkelti išskirtinai dėl patogesnio valstybės administravimo ir valdymo, neoficialiai yra žinoma, jog toks pagrindinio šalies vadovo sprendimas buvo nulemtas jo astrologų (manoma, kad jis konsultavosi su net septyniais astrologais).
Ir iš tiesų, 2008 metais Mianmaro pietuose praūžė antras pagal dydį kada nors istorijoje užfiksuotas ciklonas, suniokojęs aplinkinius miestus ir kaimus. Ir nors Jangone ciklono žala buvo padaryta nedidele, sostinės perkėlimo planas žmonių akyse savotiškai buvo pateisintas.
Ir visgi, nors sostinė iš Jangono buvo perkelta į Neipidą – Jangonas neabejotinai išlieka politiniu, kultūriniu bei religiniu šalies centru, o pietryčių Azijos regione ir – vienu seniausiu išlikusiu kolonijiniu miestu.
Ką patartina žinoti prieš keliaujant į Mianmarą
Vizos. Lietuviams keliaujant į Mianmarą reikia vizos, kurią išduoda kiekvienas Mianmaro konsulatas arba ambasada. Jei planuojama aplankyti ir kitas šalis Pietryčių Azijoje, pvz. Malaiziją – Kuala Lumpure galima pasigaminti vizą per kelias dienas. Turistinės vizos kaina apie 110 Lt (kaina gali skirtis priklausomai nuo šalies, kurioje išduodama viza).
Valiuta. Vietinė valiuta yra kijatas (kyat, tariasi „džiat“), mažiausias nominalas 1000 kijatų. Už 100 kijatų yra mažesnės tik monetos, tačiau jos praktiškai nenaudojamos apyvartoje. Tiesa, labai svarbu žinoti, jog Mianmare beveik nėra bankomatų, todėl į šalį reikia vežtis tik grynuosius pinigus, patartina - dolerius ir tik naujus nominalus. Jei banknotas įplyšęs, suglamžytas arba prirašytas – paprasčiausiai bus nepriimamas.
Transportas. Dėl prastai išvystyto visuomeninio transporto, keliauti dideliuose miestuose patartina taksi (ypač Jangone). Visai dienai išsinuomoti taksi kainuotų apie 30 tūkst. kijatų. Keliauti tarp miestų patartina lėktuvu dėl didelių atstumų (tarp miestų skraido: „Air Mandalay“, „Air Bagan“, „Yangon Airways“, „Myanmar Airways“ ir t.t.) Na, o miestuose kaip Baganas – nebrangi ir itin egzotiška susisiekimo priemonė – arkliais kinkytas vežimas.
Klimatas. Klimatas Mianmare yra tropinis musoninis.
