Tai – rytietiškos ir vakarietiškos kultūros mišinys bei kontrastų, įspūdingos gamtos ir svetingų žmonių šalis.

Auga kaip ant mielių

Per pastaruosius 6-7 metus Azerbaidžano bendrasis vidaus produktas augo įspūdingais tempais ir padidėjo net tris kartus. Tai analogų pasaulyje neturintis augimas. Pramonės gamybos apimtis taip pat augo tris kartus. Žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, skaičius sumažėjo penkis kartus. Šiandien tokių žmonių tėra 7,6 proc., darbo neturinčių žmonių – 5,4 proc.

Tačiau stulbinantys ekonominės ir socialinės raidos skaičiai neatspindi visos situacijos. Norint pamatyti besikeičiančio Azerbaidžano veidą, užtenka pasivaikščioti kelių miestų gatvėmis. Centrinė ir vietos valdžia investuoja šimtus milijonų dolerių į infrastruktūros atnaujinimą ir stambių statybos projektų vystymą.

2012 m. Baku primena 2006-2008 m. Vilnių: padangėje besisukiojantys statybų kranai, betonvežių virtinės ir visur zujantys statybininkai byloja apie statybų bumą. Stato viską – mokyklas, sporto kompleksus, muziejus, viešbučius, tiesia kelius, tiltus. Dirba tiek vietinės, tiek užsienio kompanijos.

Gražuolis Baku per pastarąjį dešimtmetį tapo tikru Pietų Kaukazo perlu, šalia kurio kitų dviejų šio regiono šalių sostinės – Tbilisis ir Jerevanas – atrodo nedideliais užkampio miesteliais. Išpuoselėti pastatai, didingi, daugiausiai Vakarų Europos architektų suprojektuoti viešbučiai, renovuoti istoriniai objektai ir prabangių automobilių gausa stebina visus atvykėlius.

Ko tikėtis lietuviams?

Lietuvos ir Azerbaidžano tarpusavio prekybą, pernai siekusią apie 13,5 mln. litų, siekiama padidinti 5-10 kartų. Azerbaidžano vyriausybė planuoja pritraukti Lietuvos įmonių investicijas žemės ūkio, informacijos ir technologijų sektoriuje. Ši valstybė domisi ir Lietuvos investicijomis šiltnamių, šaldymo sandėlių kompleksų, malūnų statyboje, bitininkystėje, žvejyboje, sėklininkystėje, pašarų gamybos ir maisto pramonės plėtroje.

Azerbaidžanas siekia glaudesnio dvišalio bendradarbiavimo su Lietuva. Vienu ryškiausiu to įrodymu laikomas Baku sprendimas šių metų pradžioje Azerbaidžano ambasadoriumi Lietuvoje paskirti šalies prezidento Ilhamo Alijevo administracijos Analizės departamento vadovą Hasaną Mammadzadą. Azerbaidžano politikai ir valstybės pareigūnai įsitikinę, kad su H. Mammadzada paskyrimu Lietuvos ir Azerbaidžano santykiai įgaus naują pagreitį.

Bendro gyvenimo Sovietų Sąjungoje patirtis, skaudžios istorijos puslapiai ir rusų kalbos mokėjimas išskiria lietuvius iš kitų šioje šalyje dirbančių ir viešinčių užsieniečių. Ne tik sovietinio gyvenimo patirties turintys azerbaidžaniečiai, bet ir jau nepriklausomame Azerbaidžane gimę jauni žmonės gerai žino apie tragiškus Sausio 13-osios įvykius, sudėtingus Lietuvos santykius su Rusija ir lietuvių meilę krepšiniui. Ketverius metus Azerbaidžano krepšinio vairininku buvęs Rimas Kurtinaitis padarė revoliuciją azerbaidžaniečių krepšinyje ir pakylėjo jį į iki tol nematytas aukštumas. Apie R. Kurtinaitį vietiniai iki šiol prisimena su nostalgija.

Nuo sovietmečio Azerbaidžano žmonių atmintyje liko ir nostalgija kokybiškiems lietuviškiems maisto produktams. Nors Azerbaidžano maisto parduotuvių lentynos nelūžta nuo lietuviškų prekių gausos kaip kaimyninėje Gruzijoje, lietuvių prekės čia turi gerą vardą ir, kaip teigia patys azerbaidžaniečiai, norėtųsi, jog ateityje jų būtų daugiau.

Didelis bendradarbiavimo potencialas slypi ir jaunimo nevyriausybinių organizacijų (NVO) sektoriuje. Jaunimo politika šalyje yra laikoma viena iš prioritetinių sričių, todėl NVO kurtis ir veikti šalyje yra sudarytos šiltnamio sąlygos. Rugpjūčio pabaigoje Azerbaidžane buvo surengtas Azerbaidžano ir Lietuvos jaunimo forumas. Jo metu aukšti Azerbaidžano politikai, valstybės pareigūnai ir NGO aktyvistai kvietė lietuvių nevyriausybinių organizacijų narius įgyvendinti bendrus projektus. Jų įgyvendinimo kaštus žadėjo padengti Azerbaidžanas. Pinigų sumos nemenkos – nuo 2 iki 100 tūkst. eurų (nuo 6,9 iki 345 tūkst. litų).

Vietinio gyvenimo ypatumai

Norintiems pažinti tikrąją Azerbaidžano dvasią, nebūtina išmaišyti visą šalį. Užtenka palikti Baku ir nuvažiuoti kelis šimtus kilometrų į šiaurę arba rytus. Vakarų įtaka pakeitė tradicinę musulmonišką azerbaidžaniečių gyvenimo sanklodą net čia – pagal naujausias europietiškas madas apsirengusi ir pasidažiusi jauna mergina gali kuo ramiausiai šnekučiuotis su savo bendraamže drauge, griežtai besilaikančia islamo kanonų.

Bemaž visų miestų gatves puošia mirusio Azerbaidžano vadovo, tautos lyderio, Heidaro Alijevo ir jo sūnaus, dabartinio prezidento, I. Alijevo portretai. Jeigu Lietuvoje įprasta ant savo telefono arba kompiuterio ekrano užsidėti kokios nors užsienio pop žvaigždės arba sportininko nuotrauką, Azerbaidžane išmaniųjų įrenginių darbalaukius neretai papuošia Heidaro arba Ilhamo Alijevų portretai. Ir nenuostabu – juk tėvo bei sūnaus tandemas laikomas dabartinio Azerbaidžano klestėjimo priežastimi.

Azerbaidžaniečiai yra svetingi ir mielai bendraujantys žmonės. Jaunimas, kaip ir Lietuvoje, jau sunkiai supranta ir susišneka rusiškai (išimtis – Baku). Anglų kalbos žiniomis, kaip ir pas mus, gali pasigirti daugiausia universitetuose mokslo šaknis kremtantys studentai. Tačiau atvykėlis, norintis rasti bendrą kalbą su azerbaidžaniečiu, tikrai neturės problemų – azerbaidžanietis pakvies savo draugą ar giminaitį, mokantį užsienio kalbą, ir nepaleis jūsų tol, kol nesulauksite atsakymo.

Azerbaidžane apsilankiusių lietuvių klausiau, kas juos labiausiai čia nustebino. Visi kartojo tą patį – automobilių eismas. Baku, įvairiais skaičiavimais, gyvena nuo 2 iki 4 mln. žmonių. Net labiausiai patyrusiam vairuotojui tektų pavargti laviruojant ilgose Baku automobilių virtinėse. Vienas vietinis pasisiūlė mus pavežti iki kurortinio miestelio. Šitos kelionės niekad nepamiršiu – automobiliui skriejant kaimų ir miestelių gatvelėmis 150-160 km/val. greičiu, širdis lipo iš krūtinės. Kai priešais iššoko ne ką mažesniu greičiu važiavęs „Mercedes“, visi automobilyje buvę lietuviai nevalingai sušuko. Prie vairo sėdėjęs azerbaidžanietis pagal geriausias Jameso Bondo filmų tradicijas meistriškai pasuko savo visureigį į kelkraštį ir išvengė susidūrimo.