Kiti 32 dalyviai sudėtingais kalnų keliais pasiekė Karakolo upės aukštupį ir įkopė į 1959 metais pirmąsias lietuviškais vardais pavadintas viršūnes. Lietuvos alpinistų viršūnėje pabuvojo 12 ir Gedimino Akstino – 28 kopėjai.

Altyn Arašano slėnio gale stūkso įspūdinga sniego ledo Aksu siena, kurioje rikiuojasi ankstesnių alpinistų ekspedicijų įkoptos ir lietuviškais vardais pavadintos viršūnės: „Žalgirio“, „Nemuno“, Lietuvos vardo tūkstančio. Lietuvos keliautojų sąjungos nariai, pasiekę šią sieną ir įkopę į dar dvi bevardes viršūnes, jas pavadino lietuviškais vardais.

Aukščiausiajai iš jų, beveik 5 kilometrų aukščio, suteiktas Lietuvos-Kirgizijos, o antrajai – Neries vardas. Tarp jų, nuo pagrindinio kalnagūbrio į pietus atsišakojusioje keteroje, bevardei viršūnei suteiktas Lietuvos keliautojo Antano Poškos vardas.

Šioje akcijoje ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvos – Kirgizijos viršūnės atsiradimo faktui, pabrėžiančiam šių šalių keliautojų, alpinistų ir kultūros žmonių daugelį metų puoselėjamus tamprius ryšius. Tai turėtų pasitarnauti kreipiantis į Kirgizijos Respublikos valstybines institucijas dėl šių ir ankščiau minėtų, iki šiol oficialiai neįteisintų viršūnių vardų pripažinimo.