Timanfajos vulkaninis parkas
Populiariausia Lansarotėje turistinė vieta – Timanfajos vulkaninis parkas. Kasmet jame apsilanko apie milijonas žmonių. Nieko stebėtino, šio parko kraštovaizdis atrodo kaip ne šio pasaulio. Šis keistas, nykuma dvelkiantis kraštovaizdis atsirado po ugnikalnio išsiveržimo, kuris truko šešerius metus – nuo 1730 iki 1736 metų. Lavos jūra užliejo vienas iš derlingiausių salos žemių.
Nuo ugnikalnio išsiveržimo kraštovaizdis beveik nepasikeitė iki šių dienų: stūkso lavos kalvos, keisti pavidalai iš lavos, parke stebina žemės spalvų ir atspalvių įvairovė.
Vulkaninės kilmės tunelis „Jameos Del Agua“
Lansarotėje daug lankytinų vietų, vis tik viena iš įdomiausių – vulkaninės kilmės 6 kilometrų ilgio lavos tunelis salos šiaurinėje dalyje, netoli turistinio miestelio Punta Mujeres, labai populiaraus tarp turistų. Pvz., 2006 m. pažiūrėti Jameos Dėl Agua atvyko 700 tūkst. žmonių.
Natūralią daubą pagilino Cesaris Manrique. Jis talkinamas bičiulių architektų Luiso Moraleso ir Jesuso Soto pavertė daubą stulbinamo grožio požemio karalyste.
Požeminę lagūną supa tropiniai sodai, barai ir restoranai. Dėl tylos tunelis primena bažnyčią. Akli balti krabai, kurių yra tik Lansarotėje, žiba vandenyje tarsi brangakmeniai.
Tunelyje yra ir baseinas, kuris dėl prabangos rezervuotas išskirtinai Ispanijos karaliui. Už baseino įrengta puikios akustikos koncertų salė, suformuota iš vulkaninės uolos. Ją įrengė 1987 m., nuo tada čia vyko daugybė klasikinės ir kitokios muzikos koncertų.
Kaktusų sodas
Kaktusų sode Guatisoje – daugybė dygliuotųjų augalų rūšių. Sodą pasodino Cesaris Manrique. Anksčiau sodo vietoje buvo karjeras, o dabar amfiteatrą primetančioje erdvėje auga 1000 rūšių kaktusų.
Cesario Manrique fondas
Penkiuose vulkaninės kilmės burbuluose pastatytas Cesario Manrique namas visada apstulbina lankytojus. Šis architektūros šedevras – vienas pirmųjų Manrique kūrinių saloje. Juo norėta parodyti, kokių aukštumų įmanoma pasiekti. Daugeliui atrodė beprotybė Manrique sumanymas paversti Lansarotę turistine vieta.
Tačiau nuomonė pasikeitė, kai 1968 m. pabaigoje, pabaigus statinį jis laimėjo daugelį architektūros apdovanojimų. Turtingi ir garsūs žmonės būriais plūdo apžiūrėti naujo, staiga madingu tapusio objekto.
Stebėsenos vieta „Mirador Del Rio“
Net ir įžengęs į šeštą dešimtį Manrique buvo lyg vaikas. Tiesa, jis per daug nemėgo didelio aukščio. Ši filosofija atsispindi stebėsenos vietoje, įrengtoje salos šiaurėje buvusioje karinėje jūrų bazėje.
Tai viena iš aukščiausių vietų saloje – apie 479 metrų aukščio. Iš jos atsiveria nuostabūs vaizdai žemyn ir į kaimyninę La Grasiozos salą, kuri yra už 1000 metrų.
Iš pradžių Manrique ketino įrengti čia restoraną. Banguoti langai labai panašūs į Castillo de San Jose pilies rūsyje, kuriame jis įrengė vieną įspūdingiausių saloje restoranų.
Dabar stebėsenos vietoje galima nusipirkti gėrimų ir užkandžių, tačiau tai nėra didingas restoranas, kokį iš pradžių įsivaizdavo statytojas. Dabar čia vieta, iš kurios atsiveria nuostabus vaizdas.
Lansarotės sala
