Paplūdimys paplūdimiui nelygu
„Kai kuriuose populiariausiuose Pietų šalių kurortuose galima rasti tokių paplūdimių kaip ir Palangoje – minkšto auksinio smėliuko, tačiau daugelyje vietų vyrauja rupus smėlis, akmenukai, kai kur krantai yra uolėti“, – teigė kelionių organizatoriaus „Novaturas“ gidė Milda Savickaitė.
Jei paplūdimio kokybė gali nulemti jūsų atostogų kryptį, tuomet „minkšto“ pajūrio mėgėjai lietuviškos „palangos“ turėtų ieškoti Ispanijoje – Kosta Doradoje esantys La Pinedos ar Salou paplūdimiai bei Kosta Bravoje besidriekiantis Santa Suzanos paplūdimys labai primins mums įprastus Baltijos pajūrio paplūdimius. Nereti Ispanijoje ir vulkaninės kilmės ar balto smėlio paplūdimiai. Platūs ir kokybiški – Juodosios jūros paplūdimiai, neretai su Baltijos pajūrį primenančiomis kopomis, – Saulėtas Krantas, Auksiniai Smėlynai – Bulgarijoje.
Nereikia pamiršti, kad tose pačiose šalyse galima rasti įvairių paplūdimių. Pavyzdžiui, jau minėtoje Ispanijoje ar Bulgarijoje, taip pat Maroke dažnai galima rasti tokių pajūrio vietų, kur dominuoja rupus smėlis.
Lietuvius labiausiai masinantys Turkijos kurortai taip pat gali pasiūlyti didelę paplūdimių įvairovę. Antai populiariausia tarp mūsų turistų Alanija apskritai yra uolėtas regionas, kuriame vyrauja stambių akmenų paplūdimiai, nors galima rasti ir gana patogių smulkių akmenukų paplūdimių. Išimtis gali būti smėlėtas paplūdimys Inčekume ir ne mažiau puikus paplūdimys prie pačios Alanijos. Šie du paplūdimiai jau seniai varžosi dėl teisės vadintis Kleopatros paplūdimiu.
Kitoje pusėje nei Alanija nuo Antalijos oro uosto esančiame Kemere vyrauja akmenuoti paplūdimiai, nebent koks prabangus viešbutis būtų supylęs savo smėlio paplūdimį.
Dauguma Graikijos paplūdimių – balto ar juodo vulkaninės kilmės smėliuko, tačiau taip pat yra smulkaus žvyro, smulkių akmenukų ir akmenuotų paplūdimių. Antai Rodo saloje prie Egėjo jūros esančiuose paplūdimiuose dominuoja akmenys, tiesa, malonūs, apvalučiai, bet basomis vaikštinėti po tokį paplūdimį nėra didelis malonumas.
Toks pat ir jūros dugnas prie kranto, tik giliau įbridus pėdomis galima pajusti malonų smėliuką. Beje, daugeliui salų būdingas vaizdas – uolėtos pakrantės ir toli gražu ne Palangos tipo paplūdimiai.
Ko gero, bene mažiausiai smėlėtų paplūdimių turi Adrijos jūros pakrantė (Kroatija, Juodkalnija). Čia dažniau aptiksite akmenuotus, žvyro ar betoninius paplūdimius.
„Novaturo“ atstovės teigimu, geriausiai prižiūrimi paplūdimiai – Ispanijoje, tiek žemyninėje dalyje, tiek jai priklausančiose salose.
Priešingai nei Palangoje, Pietų kurortų paplūdimiai būna nusėti gultais ir skėčiais nuo saulės. Už šį patogumą reikia mokėti (už du gultus ir skėtį – dažniausiai 5 eurus), tačiau norint taupyti niekas nedraudžia atokiau nuo gultų zonos pasitiesti savo rankšluostį ir mėgautis saulės voniomis. Tiesa, šalyse, kurių viešbučiai turi nuosavus paplūdimius, viešbučių gyventojams už tokius paplūdimio malonumus papildomai mokėti nereikia.
Taigi kiekvienoje šalyje galima rasti įvairių paplūdimių, tik reikia iš anksto nuspręsti, kam ko reikia – ar mums įprasto paplūdimio, ar saulėje įkaitusių akmenukų.
M. Savickaitė ragina tik nepamiršti trijų svarbiausių dalykų: galvos apdangalo, kremo nuo saulės ir geriamojo vandens. Kai kuriose šalyse rekomenduojama avėti specialią paplūdimio avalynę ar vandens batus.
Nežinomose vietose saugo avalynė
Kokybiškomis pasaulyje žinomiausių prekių ženklų sporto ir laisvalaikio prekėmis prekiaujančios bendrovės „Sportland“ avalynės pirkimo vadybininkas Deividas Maconka sako, kad svečiose šalyse pats niekada po paplūdimius nevaikšto basomis kojomis ir nesimaudo be vandens batų. „Juk nežinomose vietose negali būti tikras, kad neužminsi ant ko nors aštraus ir nesusižalosi. Man ir mano draugams taip jau ne kartą buvo nutikę anksčiau“, – teigė jis.
Kalbėdami apie avalynę, kurią vertėtų turėti einant į paplūdimį, omenyje turime dvejopą – tą, kurią avėsite vaikštinėdami po paplūdimio smėlį, žvyrą ar akmenukus, ir tą, kurią naudosite eidami maudytis. Aišku, net ir avėdami paprasčiausias kambarines šliures galėsite apsisaugoti nuo tykančių pavojų, tačiau vargu ar su jomis patogiai jausitės.
Šiandien viena patogiausių ir populiariausių – daugelio žinomų bendrovių gaminama solarsoft technologijos avalynė. Ji – patvari, minkšta, prisitaikanti prie kojų, greitai išdžiūstanti, joje nesikaupia bakterijos.
Vaikštinėti po paplūdimį labiausiai tinka šlepetės su tarp pirštų einančiu dirželiu (thong). Su jomis bus saugiau vaikščioti paplūdimiu, tačiau nebus patogu maudytis. Kai kuriose šalyse priekrančių dugne būna aštrių kriauklyčių, koralų, jūrų ežių ar medūzų. Susidūrimas su tokiais jūrų gyventojais gali baigtis nemalonia patirtimi. Išvengti jų padėtų specialūs vandens batai, gaminami iš gumos, poliesterio ar kitų dirbtinių medžiagų. Tiesa, su tokia avalyne po paplūdimį ilgai nepavaikščiosite, nes esant aukštai temperatūrai įskaus kojos, jausitės nepatogiai.
Paplūdimio poilsiui skirtai avalynei nereikia ypatingos priežiūros – pasimaudžius ar pavaikščiojus po paplūdimį užtenka ją išskalauti gėlu vandeniu, kad neliktų jūros druskų, ir išdžiovinti saulėje. Tokia avalynė, priklausomai nuo to, kaip aktyviai leisite laiką paplūdimyje, gali tarnauti ne vienas atostogas. Kokybiškos paplūdimio ir vandens avalynės kainos svyruoja nuo 30 iki 250 litų.
D. Maconka dar užsiminė, jog laisvalaikio avalynės parduodama vis daugiau. Vadinasi, lietuviai supranta, kad leidžiantis į nežinomus kurortus tinkama avalynė padeda apsisaugoti nuo pajūryje slypinčių pavojų.
Nemalonūs susidūrimai
Nukeliavę į Kroatiją, Graikiją, Bulgariją ar Egiptą pamatysite įvairių vandenyje knibždančių gyvių. Kai kurie iš jų gali būti net pavojingi. Didžiausias poilsiautojų siaubas – jūrų ežiai ir medūzos. Didelė tikimybė susidurti su jūrų ežiais yra Kroatijoje ir Graikijoje, o medūzų aptiksite Egipto vandenyse, jų galima pamatyti ir prie Bulgarijos krantų.
Ką daryti susidūrus su šiais nemaloniais jūrų gyventojais? Vilniaus universiteto Dermatovenerologijos centro vadovė doc. dr. Matilda Bylaitė pabrėžia, kad užmynus ant jūrų ežio ir jo dygliams sulindus į odą būtų beviltiškas reikalas bandyti juos iškrapštyti.
„Jūrų ežių dygliai turi daugybę atšakėlių, kurios, ant gyvūno užmynus, tarsi grąžtas įsisuka į odą. Todėl norint išvengti nemalonaus skausmo, kuris trukdytų nukentėjusiajam judėti, pirmiausia reikėtų sužalotą kūno vietą nuplauti jūros vandeniu ir kokiu nors kietu daiktu, pavyzdžiui, akmeniu, bandyti virš odos iškilusius dyglius įstumti gilyn – tiesiog kad nedirgintų. Maždaug po savaitės tie dygliai išpūliuos ir kaip rakštis iškris arba rezorbuosis“, – pataria gydytoja.
Pašnekovė pridūrė, jog sužalotą vietą labai tiktų papurkšti ar patepti dezinfekuojamąja priemone, kad nekiltų infekcijos rizika.
Kartais žmonės mano, kad nukentėjus nuo jūrų ežio derėtų pažeistą vietą apšlapinti, nes šlapime esantis amoniakas turi raminamąjį poveikį.
Tačiau doc. dr. M. Bylaitė neigia tokius gydymosi būdus ir sako, jog šlapimas gali padėti ne šiuo atveju. Jeigu jau minėtos priemonės nepadės išvengti nemalonių pojūčių, o skausmas nuolatos didės, pažeista vieta vis labiau tins, reikėtų ieškoti medikų pagalbos.
Kad jūrų ežiai neapkartintų atostogų, gydytoja pataria nesimaudyti abejotinose vietose (jūrų ežiai labai mėgsta kalnuotų pakrančių zonas) ir maudantis avėti vandens avalynę.
Kai kuriose pietinių karštų jūrose poilsiautojams pavojų kelia ir medūzos. Aišku, pirmiausia apie ten tykančius pavojus geriausia pasiteirauti vietos gyventojų. Jie patars, kaip ir ko derėtų saugotis.
Jeigu vis dėlto jus nudegino medūza, medikė pataria pirmiausia pažeistą vietą gerai apžiūrėti, jei liko medūzos čiuptuvėlių, juos nugrandyti plastikine kortele ar neaštriu daiktu, žaizdai plauti nederėtų naudoti muilo ir šalto vandens, nes skausmas gali tik padidėti. Po tokio sąlyčio gali kilti toksinis kontaktinis dermatitas, oda parausta ir patinsta, stipriai niežti, atsiranda kietų darinių ar pūslių.
Kad neigiamas poveikis būtų kuo mažesnis, galėtų padėti praskiestas actas ar amoniakas. Pastarosios priemonės galima įsigyti vaistinėse. Kaip galima išeitis tiktų ir šlapimas, nes jame yra amoniako. Skausmą malšina ir šilto ar karšto vandens vonelės.
Beje, medūzos, išskyrusios toksinių medžiagų, jautresniems žmonėms gali sukelti alergiją. Prasidėjus alerginei reakcijai reikėtų iškart kreiptis į medikus.
Doc. dr. M. Bylaitė pataria visiems, vykstantiems į šiltuosius kraštus, neužmiršti į savo kelioninę vaistinėlę įsidėti antiseptikų, vadinamųjų vietinių antibiotikų, hormoninių kremų uždegimams malšinti, pleistrų bei vandenilio peroksido žaizdoms valyti ir būtinai į lagaminą įsimesti paplūdimio avalynę bei tinkamą apsaugos nuo saulės priemonę.