Atskridus į Ciurichą, Liucerna labai patogiai ir greitai pasiekiama traukiniu. Turistinė Liucernos dalis išsidėsčius labai kompaktiškai, visas lankytinas vietas galima nesunkiai apeiti pėsčiomis. Vasarą nakvyne geriau pasirūpinti iš anksto, tačiau ir tai negarantuoja, kad ją gausit.
Kai pamačiau prie viešbučio didelį turistinį autobusą, nuojauta nieko gero nežadėjo, o kai viešbučio tarnautojai nustebę žiūrėjo į mano rezervacijos patvirtinimo kopiją, supratau, kad man vietos šitame viešbutyje nėra. Rado nakvynę kitame už tą pačią kainą, išvietė taksi, kad nuvežtų, bet už taksi teko mokėti pačiai.
Tokie nesklandumai su viešbučiais gali atsitikti bet kur. Lygiai tas pats yra nutikę Osle su lygiai to paties viešbučių tinklo viešbučiu.
Sunku rasti geresnę vietą trumpam apsilankymui nei Liucerna. Čia viskas vienoje vietoje ir istorija, architektūra, kultūra, ir gamta. Per miestą teka Reuss upė, aplinkui kalnai ir dar šalia - Keturių kantonų ežeras. Nebeaišku, ar pulti tyrinėti senamiestį, ar grožėtis kalnais.
Labiausiai žinomas, daugiausiai lankomas ir praktiškai Liucernos vizitine kortele laikomas Kapellbrucke tiltas bei šalia jo esantis vandens bokštas. Medinis tiltas buvo pastatytas 1333 metais, bet dėl cigaretės sukelto gaisro 1993 metais buvo gerokai apgadintas ir dabar matome jo restauruotą variantą. Tilto viduje yra XVII a. piešiniai vaizduojantys Liucernos istoriją.
Šiek tiek toliau nuo ežero, per tą pačią upę yra ir kitas tiltas, pastatytas 14 a. ir yra seniausias stogu dengtas tiltas Europoje.
Lucernos senamiestis žavus spalvotais piešiniais ant namų, nedidelėmis aikštėmis, siauromis gatvelėmis, jaukiomis kavinukėmis ir šveicariško šokolado parduotuvėmis. Išėjus iš senamiesčio priešinga kryptimi nei ežeras yra išlikusi dalis miesto gynybinės sienos su keletu apžvalgos bokštu. Ant sienos galima užlipti ir visai smagiai pasivaikščioti nuo vieno apžvalgos bokšto prie kito.
Šiek tiek nustebino prie miesto gynybinės sienos, praktiškai miesto centre besiganantys jakai. Spėju, kad tos keistos „gauruotos karvės” buvo jakai, nepanašūs į įprastines šveicariškas karves.
Šiek tiek toliau nuo senamiesčio, parke yra smiltainyje išskobtas Liūto monumentas, skirtas Šveicarijos gvardiečiams, kurie buvo nužudyti per 1792 metų Prancūzijos revoliuciją. Monumentą sukūrė danų skulptorius Bertel Thorvaldsen. Dešimties metrų aukščio ir šešių metrų pločio monumentą smiltainio uoloje 1820 metais išskobė Lukas Ahorn.
Vieta labai lankoma turistų. Kadangi uola labai didelė, pagal uolos dydį monumentas neatrodo labai didelis. Labiau sukrečianti istorija apie tai, kam jis skirtas.
Ne mažiau lankytina Liucernoje laikrodžių parduotuvė. Keturių ar penkių aukštų pastatas pilnas turistų iš Azijos. Abejoju, ar nors vienas vietos muziejus sulaukia per dieną tiek lankytojų. Tokių eilių prie kasų ir tokios vitrinų apgulties neteko daugiau niekur matyt. O juk tai ne pigūs žaisliukai, o pasaulinio garso prekiniai ženklai su atitinkamomis kainomis.
Atrodo, toks nedidelis miestas, o gyvenimas tiesiog verda. Pasiseka prie Jėzuitų bažnyčios pamatyti tautiniais rūbais apsirengusių vietinių pasirodymą. Smagu ir jiems patiems, ir masei turistų.
Kai nusibosta miesto šurmulys, traukiu prie ežero. Liucerna ne vienintelis miestas Šveicarijoje, kur palei ežerą padaryti puikūs pėsčiųjų ir dviračių taikai. Puikus čia reiškia ne tik nutiestą dangą ir išpieštas linijas, bet ir suoliukus, gėlynus, kai kuriuos netgi su skulptūromis.
Pavydžiu vietiniams, turintiems kad ir butus prie ežero. Namai taip suprojektuoti, kad butų terasos su vaizdu į ežerą, o vaizdai verti daugybės milijonų.
Savaitgalio rytą senamiestyje palei upę šurmuliuoja savaitgalio turgus. Smagu paslampinėti ir pažioplinėti, nes maisto produktų trumpam atvykus pirkti nėra prasmės.
Lankantis Liucernoje net ir keletui dienų verta skirti laiko paplaukioti laivu po Keturių kantonų ežerą. Nusprendžiau apjungti plaukimą laivu su kopimu į kalną. Skubantiems ir tingintiems lipt yra puikus variantas plaukti laivu iki Weggis arba Vitznau kaimelių ir iš tenai senoviniu traukinuku kilti į Rigi kalną. Vienokie vaizdai plaukiant laivu, kitokie užkilus į kalną. Aišku, tam būtinas bent jau ne pats bjauriausias oras, nes per lietų kalnuose nematyt nieko.
Rigi dar vadinamas Kalnų karaliene su aukščiausia 1797 metrų Regi-Kulm viršūne. Užsikėlus ant kalno viršūnės traukinuku, radau daugybę apžvalgos aikštelių, pasivaikščiojimo takų, vietų griliui. Negana to, kad vaizdai kvapą griaužiantys, bet dar ir sutvarkyta viskas idealiai. Susiruošus keliauti po Šveicariją stabtelėti Liucernoje labai verta. Miestas ir jo apylinkės įspūdį palieka neišdildomą.
