Natūralios nenuvils
Daugelis „kariautojų“ lyg susitarę nuo lentynų dažniausiai šluote šluoja purškiamus sintetinius repelentus. Galbūt todėl, kad jie arčiausiai po ranka, patogūs naudoti ir jau ne kartą išbandyti, taigi tikrai veiksmingi. Bet yra priemonių, viliojančių natūralumu. Taigi, be daugeliui įprastų purškiamų repelentų, siūloma įsigyti specialų pleistrą, atbaidantį uodus, moskitus, mašalus ir muses.
Gamintojai tikina, jog šie vabzdžiai nemėgsta vitamino B1 kvapo, išskiriamo per prakaito liaukas. Tad pleistras turi 300 mg vitamino B1. Nedidelę jo dalį sugeria kūnas, o perteklius pašalinamas per prakaito liaukas. Užlipinta ant odos ši priemonė pradeda veikti po 2–3 valandų.
Jį nešioti siūloma 24 valandas, o apsauga garantuojama net 36 valandoms.
Natūralių priemonių gerbėjams taip pat turėtų patikti ir klijuojamas pleistras, skleidžiantis kvapiųjų citrinžolių aromatą. Pleistrą galima klijuoti ant bet kurios kūno vietos ir drabužių. Kadangi jo turimos esencijos nesąveikauja su oda, jį gali naudoti ir vaikai nuo 2 metų.
Siekiant maksimalaus efektyvumo, pleistrą rekomenduojama nagu patrinti kas 30–45 minutes. Vienas pleistras veikia nuo 8 iki 12 valandų.
Nuo uodų apsisaugoti siūloma ir apyrankėmis.
Natūralaus citrinžolių eterinio aliejaus prisotinta mikrofibros juostelė (sudaryta iš medvilnės (20 proc.) ir poliesterio (80 proc.) savo kvapu atbaido uodus.
Erkių bei nepageidaujamų vabzdžių išvengti galima ir kiek netradiciniu būdu – mūvint gana nepigiai kainuojančias specialias apsaugines kojines. Jos pagamintos iš natūralaus bambukinio pluošto ir impregnuotos specialia biologiškai skaidžia apsaugine medžiaga. Gamintojai tikina, jog šios kojinės nedirgina odos, 48 proc. sumažina uodų nutūpimų skaičių, 80–90 proc. įkandimų skaičių bei 90 proc. kraujo siurbimo tikimybę.
Bet ko nepirkti
Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė renkantis priemones nuo uodų pirmiausia pataria atkreipti dėmesį į sudėtį: kuo daugiau natūralių sudedamųjų dalių, tuo geriau.
„Jeigu nesuprantate, kokia medžiaga yra sudėtyje, arba sudėtis apskritai nenurodyta – priemonės geriau nepirkite. Taip pat svarbu žinoti, jog net ir natūralūs eteriniai aliejai gali sukelti nepageidaujamas alergines reakcijas, astmos priepuolius jautriems žmonėms ir vaikams. Tad bet kurią priemonę svarbu naudoti saikingai, o jei įmanoma – geriau visai be jos apsieiti“, – rekomenduoja specialistė.
Cheminių medžiagų ekspertė ypač atsargiai pataria naudoti sintetinius repelentus. Jie sutrikdo ne tik nepageidaujamų vabzdžių – uodų, mašalų, erkių – orientaciją, bet ir bičių bei kitų vabalų, tad šie dažnai pasiklysta.
Be to, juos gaminant neapsieinama be medžiagų, siejamų su vėžinėmis ligomis, imuninės sistemos pakitimais. Viena iš pagrindinių cheminių medžiagų, įeinanti į veiksmingiausių repelentų sudėtį, yra dietiltoluamidas, sutrumpintai žymimas DEET. Dietiltoluamidas gali būti vadinamas dar bent penkiais tarptautiniais pavadinimais ir kiekviena kalba skirtingai, tačiau jo numeris visada išlieka tas pats – 134-62-3.
Ant repelentų pakuočių nurodyta procentinė DEET medžiagų sudėtis rodo, kiek ilgai veikia priemonė – kuo procentas didesnis, tuo veikimas ilgesnis.
Tačiau prieš renkantis itin veiksmingas priemones svarbu žinoti, jog DEET yra odą dirginantis tirpiklis, paveikiantis plastiką, acetatą, vinilą, plastikinius akinius, taigi ir odą.
Jei galima – vengti
Lauros Stančės teigimu, daugiausia susirūpinimo kelia šios medžiagos įtariamas poveikis centrinei nervų sistemai. Jis ypač tampa toksiškas, jeigu kartu naudojamos tokios medžiagos kaip etilo, izopropilo alkoholis. Nuo 2004 m. gruodžio 31 d. Kanadoje iš prekybos išimami gaminiai, kurių sudėtyje esama daugiau kaip 30 proc. DEET. O štai Lietuvoje galima įsigyti priemonių, kuriose ši medžiaga sudaro net 95 proc.
Paprastai mažesni DEET kiekiai yra vaikams skirtuose repelentuose, bet prieš perkant visada rekomenduojama nepasikliauti užrašu ir atidžiai išsinagrinėti priemonės sudėtį.
Entomologė Rasa Bernotienė primena, kad išvengti ūkinių mašalų atakų galima apsirengus atitinkamos spalvos drabužiais. Juodą puola labiau negu baltą arba gėlėtą.
Tačiau uodai remiasi uosle, drabužių spalva jų neveikia. Jie mažiau puls karštą vasaros dieną saulėkaitoje, mat nemėgsta tiesioginės saulės šviesos. Užtat uodai mielai renkasi pavėsį, šešėlį ir karštą drėgmę. Nenorintieji naudoti sintetinių priemonių gali išbandyti įvairius liaudiškus būdus. Nors jie šimtu procentų neapsaugos, kai kurių kvapų uodai iš tiesų negali pakęsti.
