Tai viena garsiausių viršukalnių pasaulyje. Ji matyti iš trijų valstybių – Armėnijos, Turkijos ir Irano - teritorijų ir yra akylai saugomoje Turkijos pasienio zonoje. Senajame testamente minimas Ararato kalnas, kur po Didžiojo Tvano sustojo Nojaus laivas. Iki šiol įvairių šalių ekspedicijos bando patvirtinti arba paneigti šią istoriją, tačiau archeologiniai kasinėjimai čia draudžiami ir paslaptis iki šiol tebėra neatskleista.
Lietuvių ekspedicija apsistojo prie kalno, tarpeklyje šalia senovinės pilies griuvėsių. Čia, daugiau nei 2000 metrų aukštyje virš jūros lygio įsikūrę stovyklavietę, nakvojo po žvaigždėtu dangumi. Mėnulio pilnatis, išryškindama kalnų kontūrus ir apšviesdama keletą spalvingų palapinių ir jaukiai žėruojančią laužavietę, tobulai išbaigė kalnų peizažą. Netoliese kalnų piemenys ganė avis, o aviganiai šunys įkyriai šmirinėjo aplink stovyklavietę, reikalaudami maisto ir dėmesio.
„Amber Route BC“ ekspedicijos nariai, ankstyvą rytmetį išsirengę į kalnų žygį, saulę pasitiko, grožėdamiesi snieguota didingo Ararato viršūne. Apylinkėse vyksta nemažai statybų,tad vietiniai gyventojai džiaugiasi nepaprastai didingu vaizdu iš savo namų langų.
Vėliau ekspedicija pajudėjo Juodosios jūros link, kur Turkija ribojasi su Gruzija.
Araratas ir stovyklavietė kalnuose ekspedicijos nariams paliko neišdildomą įspūdį. Vienintelė problema kalnuose - malkos laužui ir aplink zujantys Kaukazo aviganiai. „Nakvynė po atviru dangumi kalnuose yra puiki patirtis ir nuotykis. Esu stovyklavęs įvairiomis sąlygomis, net ir ekstremaliomis, bet čia prie Ararato - pirmąsyk!“,-linksmai pasakojo prodiuseris Alkas Paltarokas.