Skrydis iš Vilniaus į Dortmundą trunka pora valandų. Iš oro uosto į miesto centrą autobusas važiuoja kas valandą. Pabandžiau nusigauti greičiau. Nepavyko. Autobusas iki artimiausios geležinkelio stoties vežė gal 5 minutes, o kainavo tris eurus. Toliau traukinys - beveik penki eurai, kelionė apie dvidešimt minučių, bet važiuoja ne daugiau dviejų traukinių per valandą. Galima nebent pasiguost, kad labai panašiai kaip pas mus, tik kainos kiek skiriasi.
Oro temperatūra gruodžio mėnesį +7 C, žiema net nekvepia, panašiau į mūsų niūriausią ir drėgniausią lapkričio mėnesį. Tačiau užtenka iš pagrindinės Dortmundo traukinių stoties truputį paėjėti link senamiesčio, ir niūrumo nelieka nei ženklo.
Į Dortmundą gerai skirsti ne tik dėl to, kad pigūs skrydžiai. Šiais metais Dortmunde nuo lapkričio 17 iki gruodžio 23 veikia Kalėdinė mugė, viena didžiausių ir gražiausių Vokietijoje. 113-tojoje Dortmundo Kalėdinėje mugėje pastatyta apie 300 „namukų“.
Hanzaplatz skvero centre puikuojasi milžiniška eglė. Pastatydami 45 metrų aukščio eglę su 48000 lempučių ir dar ant jos viršūnės pasodindami 4 metrų aukščio ir 200 kg svorio angelą, vokiečiai tikriausiai taikėsi į kokį nors rekordą. Nežinau ar pasiekė, bet eglutė išėjo išties labai įspūdinga.
Vokiška Kalėdinė šventė tikriausiai būtų sunkiai įsivaizduojama be raudono karšto vyno su prieskoniais. Šiais metais jis patiekiamas naujo dizaino puodeliuose. Atrodo, kur bepasisuksi, pilna besišnekučiuojančių žmonių, gurkšnojančių karštą vyną. Už puodelį ima poros eurų užstatą, kuris atiduodamas grąžinant jį tuščią, tačiau, pasirodo, yra tokių puodelių kolekcionierių, kurie mielai paaukoja kelis eurus, kad papildytų puodelių kolekciją.
Sutikta pora iš Olandijos kasmet važinėja prieš Kalėdas po įvairius Vokietijos miestus, rinkdami Kalėdinių mugių įspūdžius ir puodelius nuo išgerto vyno.
Šventės Vokietijoje sunkiai įsivaizduojamos be dešrelių. O aš sunkiai galėjau patikėti, kad yra pusės metro dešrelių, kurias pakepintas deda į sumuštinius. Didžiuliai meduoliai su meilės prisipažinimais, džiovinti vaisiai, įvairiausi saldumynai, blynai - tai tik labai maža dalis kvapų, skonių ir spalvų įvairovės Kalėdinėje mugėje.
Prekiautojai suvenyrais savo prekybinius namukus įsirengę ne prasčiau nei prekiautojai maistu. Nežinau, koks ryšys tarp Kalėdų ir pliušinių roplių, tačiau namukas nukabinėtas gyvatėmis, krokodilais ir vėžliais atrodė tikrai labai išskirtinis ir originalus.
Nepamiršti ir mažieji. Prie eglutės jiems skirtas Kalėdinis miestelis, kur sumokėjus porą eurų jie gali meistrauti kalėdinius suvenyrus, mokytis kepti kalėdinius sausainius ir dainuoti kalėdines dainas. Reinoldi bažnyčios aikštėje vyksta pasakų šou. Kalbantis medis, panašus į ažuolą, seka pasakas, o aplinkui juda, kruta pasakų personažų figūros. Toks kaip ir labai minimalus Disney Lendo variantas. Gal vaikams raganos ir nebėra pats tas baisiausias personažas, o man patamsy raganos figūra žaliai mėlynom akim pasirodė gana bauginanti.
Suaugusiems prie kalėdinės eglutės įrengtoje scenoje šeštadieniais ir sekmadieniais vyko koncertai. Neabejoju, kad jie vyksta kasmet. Man nepavyko paklausyti nė vieno. Bus tikslas kitiems metams. Sunku pasakyti, kodėl Dortmundo Kalėdinėje mugėje vyrauja tokia puiki atmosfera. Atrodo, ir pas mus būna mugių, o nuotaika kažkokia kitokia. Daugybė maistu ir vynu besimėgaujačių, linksmai bendraujančių žmonių ir puikios, kūrybiškos kalėdinės dekoracijos paverčia niūrų metų laiką Dortmunde nepakartojama kalėdine pasaka.
