Himalajų kanų papėdėse įsikūrusiose šalyse apsilankiusi lietuvė siekė pažinti tikrąją, nuo užsienio turistų akių dažnai paslėptą nepaliečių ir tibetiečių gyvenimo pusę.
I. Oršauskaitė ir lietuvių keliautojų grupės kelionė prasidėjo Nepale.
Čia didelį įspūdį lietuviams padarė Bindapashini šventykla, kuri yra viena seniausių visame Nepale. Nors europiečiams gali atrodyti labai neįprasta, tačiau čia nepaliečiai vis dar aukoja gyvūnus - gaidžius, ožiukus, prieš tai juos gražiai papuošdami gėlių girliandomis, tarsi vesdami į šventę.
Sutuoktinių poros atsineša rankose balandžių ir pasimeldę paleidžia juos į orą, prašydami dievų palaiminimo savo šeimai – beveik kaip Lietuvoje.
Vienas svarbiausių kelionės tikslų buvo pamatyti didingus Himalajų kalnus. Prie Anapurnos viršūnės Inga pirmą kartą šios kelionės metu iškėlė Lietuvos trispalvę – pirmoji viršūnė užkariauta, belieka pamatyti didingąjį Everestą.
Kelionės metu lietuviams teko sutikti pačių įvairiausių tautybių ir etninių grupių atstovų.
„Terai regione susipažinome su nuo seno čia gyvenančia tharų etnine grupe. Pagal vieną versiją, šios grupės atstovai yra princo Sidharto Gautamos – Budos – palikuonys. Tharai šimtus metų gyveno izoliuotą gyvenimą miškuose, todėl sugebėjo išsaugoti savitą gyvenimo būdą ir unikalią kultūrą. Dauguma jų iki šiol gyvena iš nendrių ir molio sulipdytuose namukuose, dekoruotuose spalvingais raštais. Beje, įdomu, kad tharai turi imunitetą maliarijai“, – pasakoja I. Oršauskaitė, kelionių agentūros „Voyage – Voyage“ kelionių vadovė.
Kelionę iš Nepalo į Tibetą Inga pradėjo su dideliu nerimu. Nerimu dėl kalnų ligos, griežtos kinų patikros, žvarbaus oro ir daugybės netikėtumų, kurie gali užklupti pasiekus patį pasaulio stogą. Apsauga oro uostose griežta – jokių knygų susijusių su Dalai Lama, jokių žemėlapių, kuriuose Tibetas būtų pavaizduotas kaip atskira respublika įsivežti griežtai draudžiama.
Skrydis iš Nepalo sostinės Katmandu į pagrindinį Tibeto miestą Lhasą dėl politinių motyvų yra vienas brangiausių pasaulyje. Tačiau sėdint lėktuvo kairėje pusėje yra neįmanoma nustoti fotografuoti ir žavėtis nesibaigiančia snieguota Himalajų kalnų virtine. Vaizdas išties vertas netgi daugiau nei to brangiausio pasaulyje skrydžio kainos.
„Atskridus į Lhasą nerimas nuslūgsta – visas apsaugas oro uostose praėjome sėkmingai, tačiau išlipus iš lėktuvo apima keistas jausmas. Aplink plytintys rudi pliki kalnai, tyla ir pasunkėjęs kvėpavimas verčia pasijusti tarsi būtum išlipęs visai ne Tibete, o pačiam tikriausiam mėnulyje. Lhasa įsikūrusi 3650 m aukštyje, taigi atskridus iš Kathmandu tiesiog būtina kelias dienas skirti adaptacijai. Svarbu valgyti lengvą maistą bei gerti labai daug vandens, nes Tibete oras labai sausas ir retas, mažai judėti, nepervargti“, – pataria Inga.
Lhasoje lietuviai aplankė Drepung ir Sera vienuolynus. Vienuolių juose yra mažai likę. Kiekvienoje salėje vis prašoma mokėti už fotografavimą – apie 10 Kinijos juanių. Paprasti tibetiečiai mielai čia ateina pasimelsti ir pavalgyti vienuolyno valgykloje.
„Nusprendėme ir mes paragauti vienuolių gaminamo maisto, tačiau užsukus daugeliui keliautojų noras kažkur išgaravo. Tai bene viena įspūdingiausių kavinių, matytų visų kelionių metu, pribloškianti savo marga tibetietiška publika – atrodytų lyg susirinkę būtų visų Tibeto regionų atstovai iš atokiausių kampelių, kaimo glūdumų, apsirėdę autentiškais savo regiono drabužiais, moterys į kasas įsipynusios šilkinių spalvotų siūlų pluoštus, karolius, įmantriausius papuošalus“, – sako I. Oršauskaitė.
Dar vienas įdomus dalykas, vykstantis vienuolynuose – debatai. Vidiniame kieme maždaug šimtas vienuolių audringai bando apginti pasirinktą budizmo religijos teiginį. Reginys išties primena didžiulį spektaklį, be galo emocingą, pilną šūksnių ir juoko.
Po viešnagės Lhasoje lietuviai patraukė tolyn, beveik 1000 km. besitęsiančiu vadinamuoju „Friendship Highway“ – draugystės tarp Kinijos ir Tibeto keliu. Kinai nutiesė ilgiausiai besidriekiančius kelius, geležinkelius, kuriais važinėja greitieji traukiniai, pastatė nemažai daugiabučių ir finansiškai remdavo tibetiečius, norinčius pasistatyti nuosavą būstą. Tiesa, pasak I. Oršauskaitės, parama būstui skiriama su sąlyga, kad ant namo stogo plevėsuos raudona Kinijos vėliava.
Kelionė Nepale ir Tibete yra gruziniško natūralaus mineralinio vandens „Borjomi“ iniciatyva įgyvendinamo aktyvaus laisvalaikio projekto „Borjomi Odisėja“ dalis. Oro kelionė įgyvendinama kartu su kelionių agentūra „Voyage - Voyage“. „Borjomi Odisėją“ sudaro keturios kelionės, pavadintos pagal gamtos stichijas – Žemę, Vandenį, Orą ir Ugnį.
