Į gydytojus keliautojai taip pat kreipiasi ir dėl alerginių reakcijų. Net 12 proc. užsienyje susergančių arba nelaimingą atsitikimą patiriančių keliautojų, patenka į ligonines ir ten būna priversti praleisti vidutiniškai penkias atostogų dienas.
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas pasakoja, kad per šių metų pirmą pusmetį užsienyje susirgo arba nelaimingą atsitikimą patyrė 271 keliautojas.
„Atostogas šiltuose kraštuose leisti mėgstantys lietuviai dažniausiai į gydytojus kreipiasi dėl peršalimo ligų, kurių priežastimi tampa kondicionieriai ir šalti gėrimai, ir apsinuodijimų. Neretai pasitaiko alergijos nuo saulės, vabzdžių įkandimų ar medūzų nudilginimų, taip pat traumų atvejų. Dažniausiai lietuviai suserga arba nelaimingą atsitikimą patiria ten, kur dažniausiai svečiuojasi – Egipte ir Turkijoje. Tačiau pastebime, kad vis dažniau lietuviai vyksta ir į Graikiją“, – pasakoja A. Pilčicas.
Draudimo bendrovės duomenimis, kas devintas susirgęs ar nelaimingą atsitikimą patyręs keliautojas būna paguldomas į ligoninę.
„Keliautojai į ligoninę dažniausiai patenka dėl patirto infarkto, stipraus apsinuodijimo, aukštos temperatūros, sunkesnių traumų, pavyzdžiui, kai patyrus lūžį prireikia operacijos“, – pasakoja A. Pilčicas.
Vidutiniškai keliautojai ligoninėse praleidžia penkias dienas, o viena diena joje kainuoja apie 2 tūkst. litų. Šiemet už keliautojams suteiktas ligoninių paslaugas vidutiniškai per mėnesį buvo išmokama apie 40-52 tūkst. litų.
Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad neretai lietuviai į kelionę kartu pasiima Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), tikėdamiesi, kad nelaimės atveju jiems nemokamai bus suteikta visa reikiama pagalba.
„Pasirūpinti nemokama būtinąja pagalba užsienyje tikrai verta – privalomuoju sveikatos draudimu draustiems asmenims Valstybinė ligonių kasa ESDK išduoda nemokamai. Tačiau ESDK garantuoja, kad būtinoji pagalba nemokamai bus suteikta tik valstybinės sveikatos apsaugos sistemos gydymo įstaigose.
Tiesa, rekomenduotina iš anksto sužinoti, kokios medicininės paslaugos yra kompensuojamos pagal šalies, kurią ketinama aplankyti, socialinę apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, nes tai, kas Lietuvoje įprastai kompensuojama – vaistai, transportavimo paslaugos ir pan., – užsienyje gali būti apmokestinama. Ši informacija padės apsispręsti, ar reikia papildomai apsidrausti kelionių draudimu“, – pasakoja A. Pilčicas.
ESDK galioja tik ES, EEE valstybėse ir Šveicarijoje.
