Galbūt tai šis tas nauja, ko jūs dar nepamatėte? Na, o aš savo ruožtu pastebėjau, kad pokalbiams apie Prancūziją būdinga svajingų nutylėjimų, daugtaškių ir atodūsių gausa.
Lina Barkauskienė, Nacionalinės dizaino ir mados galerijos direktorė
Tik pagalvojusi apie šią šalį atsiduriu mažame prancūziškame restoranėlyje, pilname žmonių, kuriame skanaujamas nuostabus maistas, traškus prancūziškas batonas (pranc. baguette), raudonas vynas... Mane žavi ir nepaprasta Paryžiaus nuotaika, ore tvyrantis išskirtinis dvelksmas – mados, elegancijos su nepakartojamu koketiškumo prieskoniu. Tai jaučiama visur: ir architektūros ansambliai, ir skvereliai, ir kavinukės, net į darbą skubantys žmonės atrodo gaubiami savitos auros. Paryžiaus nuotaika užburia.
Neringa Vasiliauskaitė, vitražo dailininkė
Pirmiausia Prancūzija man asocijuojasi su vynu, sūriu, siauromis gatvelėmis, romantišku Monmartru, bohemiškais vakarais, hipnotizuojančia kalba ir kinu. Prancūzų kinas, mano nuomone, yra vienas genialiausių, be jo dabar neįsivaizduojama kino istorija. Kapucino bulvaras mena brolių Liumjerų atidarytą kino teatrą – čia žiūrovai buvo sukviesti į pirmąjį nebyliojo kino seansą… Prancūzų kinas mane žavi užslėpta gilia jusline ir filosofine potekste. Jis įdomus netradiciniais sprendimais, kuriems nebūdingi nuvalkioti holivudiški stereotipai.
Gabrielė Januškevičiūtė, drabužių dizainerė
Literatūra, filosofija, dailė, kulinarija, tikroji elegancija – šiais nepakartojamais dalykais gali didžiuotis prancūzai. Jei reikėtų iš visų jų išrinkti vieną, tai būtų prancūzų kalba, atspindinti šios tautos charakterį ir unikalumą. Dar pridurčiau ir užsispyrėlišką prancūzų mėgavimąsi kasdieniais malonumais: kavinėje patogiai įsitaisius vienam skaityti laikraštį, gardžiuotis kamambero sūrio galiuku baigiantis dviejų valandų pertraukai. Šio nuostabaus prancūziško bruožo taip ir nesugebėjau pritaikyti savo gyvenime...
Vika Jakienė, menotyrininkė
Dievinu Prancūziją ir negaliu kalbėti apie ją be liaupsių. Ji gali didžiuotis tiesiog ypatinga atmosfera, klaidžiose gatvelėse tvyrančiais kvapais. Tačiau man Prancūzija – tai visų pirma meno ir mados meka su daugybe garsių menininkų, sukūrusių nemirtingų kūrinių. Iš mados dizainerių išskirčiau karališkų, fantasmagoriškų drabužių kūrėją Christianą Lacroix, fenomenaliąją Coco Chanel, Viktor&Rolf duetą, Chloe mados namus. Žaviuosi ir prancūzų literatūros genijais Françoise Sagan, George Sand, Marceliu Proustu, moterų sielos žinovu Emiliu Zola, filosofu Albert’u Camus, Ch. Baudelaire’o knyga „Paryžiaus splinas“... O kur dar garsieji dailininkai, režisieriai, architektai, skulptoriai, kompozitoriai, aktoriai...
Darius Laumenis, avangardinės mados festivalio „arMada“ organizatorius
Labiausiai mane pakeri prancūzų noras ir gebėjimas džiaugtis gyvenimu. Jie ne gyvena vien tam, kad dirbtų, bet ir geba mėgautis poilsio akimirkomis, skaniu maistu, renginiais, kultūros įvykiais, kelionėmis. Savo gyvenimo būdu jie nuolat primena: gyvenimas yra gražus. Iš kur tai – galima tik paspėlioti. Gal tai nuostabios gamtos, maisto produktų įvairovės, kultūrinės brandos, kalbos ir literatūros grožio, bažnyčių ir vienuolynų architektūros harmonijos ir žavesio įtaka?..
Rima Sutkienė, dailininkė
Kiekvienas žinome, prancūziški kvepalai – geriausi, stiliaus pojūtis – išskirtinis, mados tradicija – seniausia, moterys – paslaptingos, vyrai – meilės meistrai. Net prancūzų prezidento skyrybos ir vedybos pasaulio žiniasklaidos veidrodyje atrodė žaismingai. Jausmingai ir elegantiškai Jeanas Paulis Sartre’as ir jo amžinoji Simone de Beauvoir kūreno sudėtingų aistrų laužą. H. Matisse’as į juodai baltą piešinį sudėjo spalvingą gyvenimo džiaugsmą.
Skurde gimę impresionistai tapė ne raudą, o virpančią šviesą, išskaidytą į gausybę spalvų. Tokia klasika. O buitis irgi panaši. Mūsų pažįstamas prancūzas kartą lietuvaites apibūdino: „Visos tokios gražios, kad net neįdomu.“ Ir tikrai, mes tokios gražios, išsipuoselėjusios, nusisoliariuminusios, aukštakulnės ir viršelinės, kad ir 5 skirtumų nerasi. Stebėjau ir prancūzes – kaip lengvai joms išeina būti nepakartojamoms. Vienos tautos savo identitetą kuria sunkiai, sudėtingomis, tačiau betikslėmis priemonėmis, o kitos tiesiog gyvena lengvai ir džiaugsmingai, nes gyventi yra gražu.
Valdas Petreikis, Teatro arenos direktorius
Susimąsčius, kas yra geriausia prancūziška, pirmiausia į galvą šauna „Citroen“ automobilis – labai patinka jo dizainas. Taip pat ir visa mados industrija su Coco Chanel priešakyje. Vertinu prancūzišką virtuvę, šampaną, konjaką. Ypač žavūs ir sekmadienio turgūs, kuruose visada gausi šviežios žuvies, sūrių, dešrų. Pati šios tautos vartojimo kultūra yra unikali: didelis dėmesys skiriamas pateikimui, tradicijoms, ceremonijoms. Visa tai labai skiriasi nuo lietuvių mentaliteto ir vartojimo tradicijų.
Balandį lietuviškame "L'Officiel" skaitykite:
Ryškiausios 2010 m. pavasario–vasaros tendencijos
Lady Gaga, go go mada. Kviečiame į susitikimą su įspūdingo, šokiruojančio įvaizdžio savininke ir naująja Jeano Claude’o Jitrois mūza...
A&V: „Kuriame drabužius, o ne filosofiją.“ Kalbiname Aleksandrą Pogrebnojų ir Vidą Simanavičiūtę
Gangsteriai, dendžiai ir kitos keistenybės. Pavasario–vasaros vyrų kolekcijų subtilybės...
Eko kelionės. Pristatome gražiausius ir natūraliausius pasaulio kampelius
