Į išvykas upėmis A. Bagdanavičius išsiruošia ne pirmą vasarą. Pernai baidarėmis Nemunu nuo Alytaus iki Rusnės jis su draugais per 7 paras įveikė 400 kilometrų ir mano pasiekęs neoficialų baidare nuplaukto atstumo rekordą. Šįmet jis sumanė sumušti greičio rekordą.

Į draugiją 52 m. A. Bagdanavičius pasiėmė 30 metų sūnų - buvusį plaukimo sporto meistrą. Tėvas ir sūnus 380 kilometrų atstumą Nerimi nuo Vilniaus iki Kauno ir Nemunu iki Rusnės įveikė per 61 valandą. Kelionei prireikė nepilnų trijų parų.

Vidutinis baidarės greitis buvo 9-9,5 km/val., tačiau Neryje „pagavus“ srovę baidarė plaukdavo ir 14 km/val. greičiu.

Gaivino masažais

Pašnekovas DELFI pasakojo, kad pirmojoje žygio atkarpoje komanda buvo pilna ryžto ir jėgų, tad jau pirmą dieną įveikė 170 kilometrų. Vyrai plaukė ir naktį, kol pavargusius ties Kulautuva ėmė spiginti pirmieji tekančios saulės spinduliai. Kelių valandų miegas padėjo atgauti jėgas.
Antroji žygio atkarpa tęsėsi iki Smalininkų. Čia sustoję nakčiai žygeiviai miegojo ilgiau - 7-8 valandas.

Trečias plaukimo etapas - 120 kilometrų iki Rusnės. Šiame etape teko pasirūpinti leidimais keliauti pasienio ruožu. Kadangi Nemuno viduriu vedama valstybinė siena su Rusijos Kaliningrado sritimi, plaukti reikėjo dešiniuoju upės krantu. Trečias etapas buvo sunkiausias, nes Rusnės link Nemuno tėkmė labai lėtėja.

Plaukiant nekamavo nei uodai, nei mašalai, tačiau kartais staigmenų iškrėsdavo gamta. Štai išplaukus iš Vilniaus prasidėjo lietus - lyjant teko plaukti 6 valandas. Baigiantis antrai dienai užklupo audra. Pučiant stipriam vėjui ir lyjant irtis buvo sunku, iš baidarės reikėjo išpylinėti vandenį.

Keliautojus automobiliu lydėjo šeima – A. Bagdanavičiaus sūnūs, marti ir žmona, kurie sustojus poilsiui rūpinosi maistu, nakvyne automobilyje, masažais. Kadangi šeima rūpinosi karštu kaistu, maisto ir gėrimų atsargų su savimi į kanoją Bagdanavičiai ėmė minimaliai.

Kartu plaukė stirnos ir žalčiai

„Manęs dažnai klausia, kodėl aš tai darau. Atsakau klausymais, o kodėl žmonės neria po vandeniu, kodėl lipa į kalną. Čia svarbiausia nugalėti save. Visą gyvenimą truputį esu ekstremalas, mat buvau jūreivis. Užauginau tris sūnus, fizinės formos dar nepraradau, kartais norisi įrodyti sau, kad dar kažką gali”, - kalbėjo A. Bagdanavičius.

Jis pasakojo, kad kelionėje lydėjo daugybė paukščių. Plaukdami Nerimi tėvas ir sūnus regėjo plaukiančias stirnas, žalčius. Aplink girdėjosi bebrų šėlsmas.

Pasak A. Bagdanavičiaus, pernai Nemune vandens buvo mažiau, tad ties dideliais miestais labiau jautėsi užterštumas. Šįmet nuotekų kvapas jautėsi tik Neryje už Vilniaus ir už Jonavos.

Nurimti daugiškis dar nežada – kitąmet į žygį upėmis planuoja išsirengti su gausesne šeimyna.