Turizmo organizatoriai pastebi, kad dviračių sezonas Lietuvoje kasmet tampa vis intensyvesnis. Tačiau pasyvų poilsį nutarę iškeisti į kelionę dviračiu poilsiautojai susiduria su viena problemėle – šiandien Lietuvoje nėra vienos organizacijos, kuri savo žinioje turėtų visus per šalį besidriekiančius dviračių maršrutus ir mielai galėtų pasidalinti su keliautojais įdomia ir reikalinga informacija. Tad tenka patiems internete pasiieškoti pasiūlymų atostogoms arba kreiptis į turizmo centrus ar agentūras. 

Pajūrio dviračių trasa, Nemuno dviračių žiedas, Suvalkijos dviračių žiedas, Gražutės regioninio parko dviračių trasos, Europinė dviračių trasa „EuroVelo“ – tai tik kelios idėjos aktyvioms atostogoms. Apie kai kurias galimybes šiandien ir pakalbėsime.

Po trejų vandenų kraštą

Lietuvos turizmo departamentas, pasinaudodamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, parengė projektą, ratuotiems keliautojams atveriantį plačią vaizdingo Lietuvos pajūrio ir pamario panoramą.

Pajūrio dviračių trasa yra oficialiai įteisinta ir pirmoji šalyje paženklinta specialiais dviračių trasos ženklais. Ji yra integruota į tarptautinį Europos dviračių trasų tinklą „EuroVelo“. Nuo Latvijos sienos iki Kaliningrado srities besidriekianti dviračių trasa yra paskirstyta į tris atkarpas. Tad, priklausomai nuo noro ir galimybių, galima rinktis vieną iš jų arba visas tris iš karto bei susiplanuoti savo kelionių programą. Bendras visų trasų ilgis – 216 km. Turistai Pajūrio dviračių trasos kelionių vadovą gali rasti čia.

Žygį dviračiu geriausia pradėti Klaipėdoje ir išsirinkti vieną iš trijų galimybių: nuo Klaipėdos Kuršių nerija iki Nidos (52 km); nuo Klaipėdos iki Latvijos sienos (per Pajūrio regioninį parką; 49 km); nuo Klaipėdos pamariu iki Rusnės salos (115 km). 

Pirmosios dvi dviračių trasos atkarpos veda įrengtais asfaltuotais dviračių takais. Trečiojoje atkarpoje, išskyrus Klaipėdos miestą, dviračių takų beveik nėra, didžioji jos dalis sutampa su esamais automobilių keliais (daugiausia žvyrkeliais), tačiau ši atkarpa ypač įdomi savo kultūros paveldu ir unikalia Pamario gamta.

Pirmoji atkarpa yra įspūdinga tuo, kad driekiasi per visą lietuviškąją Kuršių nerijos dalį ir pakeliui aplanko visus Neringos kurortinius miestelius – Juodkrantę, Pervalką ir Preilą. Smalsuoliai Kuršių nerijoje galės ne tik nusimaudyti švariausiuose Lietuvos paplūdimiuose, bet ir akis paganyti Jūrų muziejuje ir delfinariume Smiltynėje, pasižvalgyti nuo Raganų kalno bei po kormoranų ir pilkųjų garnių koloniją prie Juodkrantės, pažintiniu taku pasiekti mirusias kopas netoli Pervalkos, aplankyti Nidos senamiestį su etnografinėmis žvejų sodybomis, Parnidžio kopa, kitomis vietos įžymybėmis.

Antroji trasa vingiuoja per Pajūrio regioninį parką, užsuka į Palangą ir vaizdingu dviračių taku driekiasi iki Šventosios. Riedant šia trasa lankytinų vietų taip pat netruks. Pajūrio regioniniame parke verta aplankyti Olando kepurę (24 m aukščio skardį), Karklės žvejų kaimą, Plazės ežerą, senąją Nemirsetos gelbėjimo stotį. Palangoje verta užsukti į Gintaro muziejų, Šv. Marijos bažnyčią, lurdą ir užkopti ant Birutės kalno. O kur dar „beždžionių“ tiltas per Šventosios upę, įspūdinga 4 m aukščio skulptūra „Žvejo dukros“ ir Žemaičių alka – Šventosios pajūrio kopose atstatyta pagoniška žemaičių šventvietė.

Trečioji trasos atkarpa eina žemynine dalimi per unikalų Pamario regioną iki pat Nemuno deltos ir jungia pamario žvejų kaimus Ventę, Rusnę, Uostadvarį. Pamaryje būtina aplankyti Ventės rago ornitologinę stotį ir XIX a. švyturį, Minijos (Mingės) kaimą – Lietuvos Veneciją, I. Simonaitytės memorialinį muziejų Priekulėje.

Pajūrio dviračių trasa jungiasi su Nemuno dviračių trasa, todėl kelionę dviračiais galima pratęsti Panemune nuo Rusnės salos iki pat Kauno ar net Vilniaus. Nuo Palangos ir Klaipėdos į rytus ir šiaurės rytus einančiais dviračių maršrutais dviratininkai gali pasiekti Žemaitijos nacionalinį parką ir Šiaurės Lietuvą, o nuo Priekulės ir Šilutės – Vidurio Lietuvą.

Daug maršrutų, skirtingi poreikiai

Daugybę idėjų mėgstantiems keliauti dviračiais gali pasiūlyti Lietuvos dviratininkų bendrija. Jos parengti dviračių turizmo maršrutai raizgosi po visą Lietuvą. Pagrindinius rekomenduojamus maršrutus galima rasti čia.

„Mūsų pasiūlyti maršrutai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Kiekvienas jį gali susidėlioti pats, atsižvelgdamas į turimą laiką, norimą važiavimo tempą ir interesus. Nebūtina jį nuvažiuoti visą, galima įveikti tik tam tikrą atkarpą“, – aiškino Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Linas Vainius.


Tarp Lietuvos ir užsienio dviratininkų viena patraukliausių yra Nemuno dviračių trasa, kuri nuo Rusnės salos driekiasi vaizdinga panemune, turtinga kultūrinio paveldo, iki pat Kauno. Ja keliaujant galima susipažinti su trimis skirtingais etnografiniais regionais: Mažąja Lietuva (nuo Klaipėdos iki Šventosios upelio), Užnemune (dalis Suvalkijos kairiajame Nemuno krante) ir Panemune (dešiniajame Nemuno krante nuo Šventosios upelio netoli Smalininkų iki Kauno). Kelyje atsiveria nuostabūs Nemuno vingiai ir peizažai, pilys ir piliakalniai, miesteliai ir dvarai, parkai ir muziejai. Verta aplankyti Vytėnų, Raudonės ir Raudondvario pilis. Ši trasa labai tinka pradedantiems dviračių turistams. 


Vienas iš ilgiausių (506 km) dviratininkų bendrijos sudarytų yra Nacionalinių parkų maršrutas Žemaitija-Aukštaitija. Jis prasideda Palangoje ir per Kretingą, Platelius, Telšius, Šiaulius, Pakruojį, Panevėžį, Anykščius, Uteną, Ignaliną driekiasi iki pat Didžiasalio.


Pasiryžusieji įveikti pajūrio-sostinės maršrutą nuo Klaipėdos per Šilalę, Raseinius, Kėdainius, Ukmergę, Molėtus, Nemenčinę iki Vilniaus iš viso sukars 465 km. O Šiaurės Lietuvos maršrutas – Palanga-Šventoji-Skuodas-Mažeikiai-Naujoji Akmenė-Pasvalys-Biržai-Zarasai – driekiasi 453 km.
Suprantama, kad išsileidus į tokias ilgas keliones nereikia tikėtis lengvo ir patogaus važiavimo. Specialiai dviratininkams nutiesti takai palepins tik tam tikrose maršruto atkarpose, prie didelių miestų. Didžiuma trasos drieksis automobilių keliais, žvyrkeliais, lauko keliukais. Dėl raižyto reljefo minti dviračio pedalus ne visuomet bus lengva.


L. Vainius sakė, kad dauguma dviračių turistų pageidauja maršrutų asfaltuotais ramaus eismo keliais, kad galėtų patogiai ir saugiai važiuoti. Todėl sudarinėjant naujus maršrutus, stengiamasi atsižvelgti į eismo intensyvumą, kelio kokybę bei vertus aplankyti kultūros paveldo objektus.
„Maršrutų dviratininkams, ko gero, niekada nebus gana. Kadangi didžiuma dviračių turizmą praktikuojančių žmonių dažniausiai dirba sėdimą darbą, prasiblaškymui jie paprastai ieško vienos ar dviejų dienų savaitgalio maršrutų. Dažniausiai keliaujama nedidelėmis grupelėmis – 2–4 žmonės, su draugais ar šeima“, – kalbėjo Lietuvos dviratininkų bendrijos vadovas.


Dviratininkų bendrija puoselėja gražią tradiciją kasmet rengti žygius po Lietuvą ar už jos ribų su BaltiCCycle ženklu. Šiemet daug dviratininkų skyrė savo keliones Lietuvos tūkstantmečiui pažymėti. Antai, Velomanų klubas iš Kauno rugpjūčio 1–9 dienomis keliaus nuo Vilniaus iki Biržų, tęsdami važiavimą aplink Lietuvą pasieniu.


L. Vainius pastebi, kad keliaujančiųjų dviračiais kasmet vis daugėja. Lietuvoje dviračių turizmo sezonas trunka nuo gegužės vidurio iki rugsėjo vidurio, tačiau apskritai žmonės dviračiais važinėja iki pirmųjų speigų. Vis dėlto dviratininkų bendrijos vadovas sako, kad aktyviai dviračių plėtotei šiandien dar stinga entuziazmo. „Vis dar poilsis su dėže alaus paežerėje daugeliui atrodo patrauklesnis nei aktyvus turiningas poilsis gamtoje“, – apmaudžiai kalbėjo pašnekovas.
Dviračiais iškylauja dažniausia ištisos šeimos. Dviračių entuziastai pastebėję, jog apie 80 proc. ratuotų turistų yra kabinetinį darbą dirbantys vilniečiai. Didmiesčių gyventojams įdomiausi dviračių maršrutai maždaug 100 km spinduliu nuo jų gyvenamosios vietos.

Po Lietuvos Šveicariją


Kam įspūdžių norisi daugiau, o ir ištvermės nestinga, puikus pasiūlymas galėtų būti tik praėjusiais metais pristatytas maršrutas „Su dviračiu po Gražutės regioninį parką“. Dėl kalvoto reljefo, gausybės ežerų, tyro vandens, gražių dar nepaliestos gamtos vaizdų šis regionas vadinamas Lietuvos Šveicarija. Kalvotu krašto reljefu ir miško keliukais geriausia keliauti kalnų tipo dviračiais.
Dviratininkams orientuotis padeda įrengtos nuorodos, informaciniai ženklai, nukreipiančios rodyklės.

Stenduose – žemėlapiai ir išsami informacija apie Gražutės regioninio parko gamtą bei lankytinus objektus. Dviračių trasose įrengtose poilsio aikštelėse ir stovyklavietėse galima apsistoti nakvynei su palapinėmis, kūrenti laužus, yra miško baldų ir kitos įrangos, reikalingos poilsiui.
Per Gražutės regioninį parką driekiasi dvi dviračių trasos – didysis ir mažasis dviračių takai. Šis projektas Valstybinio turizmo departamento organizuotame konkurse buvo pripažintas sėkmingiausiu 2008 metų turizmo infrastruktūros objektu. 


Gražutės didysis dviračių trasos žiedas juosia vaizdingas vietoves, vingiuoja miško keliukais ir paežerėmis. Trasos ilgis – 45 km. Kelionę geriausia pradėti Salake – bene gražiausiame regiono miestelyje, kuris garsus unikalia neogotikine tašytų akmenų Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia. Gražutės regioninio parko direkcijos lankytojų centre (Laisvoji a. 14) teikiama informacija apie regioninio parko lankytinas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, stovyklavimą. 


Keliaujantys trasa gali aplankyti Kiemionių piliakalnį, alkakalnį vadinamą Kunigokalniu, tris pilkapynus, aplankyti energetikos muziejų, senąsias Žagarynės kaimo kapines, žydų ir totorių kapines, pamatyti gamtos paminklais paskelbtus objektus – Salako pušį ir Egles seses. Keliaujantiesiems trasa pristatoma ir unikali parko gamta: nenuotakinis Švento ežeras, šeštas pagal dydį šalyje Luodžio ežeras, gražiausias žmogaus dirbtinis vandens telkinys su 50 salų – Antalieptės marios.


Gražutės mažasis dviračių trasos žiedas (37 km) eina pro Apiričio, Ilžikio, Asavėlio, Asavo, Tūmiškio ir aplink Samavo ežerą. Trasa prasideda nuo Zarasų kempingo, tačiau dalis jos jungiasi su Gražutės didžiuoju dviračių trasos žiedu, todėl galima išbandyti savo jėgas ir abejose trasose. Keliaudami šiuo maršrutu dviratininkai gali susipažinti su Gražutės giria, pasigrožėti ežeringu ir miškingu parko kraštovaizdžiu, pamatyti Apkartų ir Samaukos pilkapynus, Bielkaučiznos piliakalnį, Gulbinės liepas.

Pasmaližiauti galima Janinos Milašienės ekologiniame bitininkystės ūkyje Pagrundų kaime. Jau daugiau nei keturiasdešimt metų bitininkaujanti šeimininkė ne tik skaniai pavaišins, bet ir pamokys, kaip gražiai sugyventi su kartais taip skaudžiai geliančiais vabzdžiais.


Gražutės regioninio parko vyriausiasis specialistas Vytautas Eidėjus pakvietė dviračių turizmo entuziastus su šeimomis rugpjūčio 1-ąją 10 val. atvykti į nuotaikingą, šiek tiek ekstremalų žygį dviračiais. Kartu keliaus ir gidas, kuris ne tik be paliovos šnekės, bet ir siūlys aplankyti dar niekam nematytus objektus, padės įminti Švento ežero paslaptį. Svarbu turėti tvirtą kalnų dviratį, kremą nuo saulės arba lietpaltį, užkandžių pietums. Planuojama nuvažiuoti apie 60 km.