Unikalus miesto įvaizdis
Paryžiaus veidą atspindi ne tik tradicijų puoselėjimas ar nusistovėję kanonai: miesto šarmingumą atskleidžia jo gyventojai. Nors meilės sostinėje teko lankytis vasario mėnesį, kai lietuvišką peizažą dengė storas sniego sluoksnis, prancūzaitės jau diktavo pavasarį. Atviri bateliai, šilkinės suknios ir lengvi šalikai traukte traukė akį. Rodos, termometro parodymai paryžietėms negalioja, ir 6 - 10 laipsnių šilumos netrukdo vaikščioti nuogomis kojomis ir dėvėti saulės akinių. Vyrai taip pat neatsilieka, demonstruodami plonus švarkus ir vasarinius marškinėlius, kai tuo metu mes dėvime pirštines ir storus šalikus. Atrodo, kad stiliaus pojūtis ir elegancija paryžiečiams tiesiog įgimti.
Žinoma, žmonės išsiskiria ne tik išvaizda. Šio miesto gyventojai – tikros individualybės. Kiekvienas gyvena savo gyvenimą ir jokiu būdu netrukdo kitiems: sausakimšame metro skaitomos knygos ar spauda, kas antras praeivis nešiojasi mp3 grotuvą, o ant suoliukų sėdi kostiumuoti tarnautojai, įnikę į nešiojamus kompiuterius. Gyvenimas čia verda ištisą parą, 7 dienas per savaitę, todėl nenustebkite, jei vėlų pirmadienio vakarą nerasite laisvo staliuko kavinėje – paryžiečiai nelaukia savaitgalio. Jie mėgaujasi gyvenimu čia ir dabar. Kiekvieną rytą miesto gyventojai skuba į darbus: iš jų krepšių būtinai kyšo ilgas prancūziškas batonas, o rankose garuoja kavos puodelis.
Nors Paryžius – nepavargstantis miestas, kartu jis sugeba išsaugoti jaukią ramybę. Būnant čia neteko matyti nepatenkintų vairuotojų ar išgirsti automobilio signalo. Nors mieste vyrauja vienpusis eismas, o abi siaurų gatvelių pusės sausakimšai užkištos transporto priemonėmis, į spūstis patekę vairuotojai išlieka ramūs – tiesiog palaukia kol viskas praeis.
Jeigu mūsų šalyje daugelis renkasi gana masyvius automobilius ir aikštelėse juos parkuoja dideliais atstumais, paryžiečiai daro priešingai: čia pilna miniatiūrinių „Smart“ ar „Mini“ automobiliukų, o šaligatviuose jie sustatomi centimetrų, o kartais net milimetrų atstumu! Vairuoti Paryžiuje – tikras iššūkis, čia net centrinės miesto gatvelės – nežmoniškai siauros, o pėstieji įsigudrinę bėgioti per raudoną šviesoforo signalą. Belieka mandagiai sustoti ir juos praleisti.
Architektūros paveldo lopšys
Užtenka iš aukštai pamatyti Prancūzijos sostinės panoramą, kad suprastumėte: Paryžiaus išplanavimo sistema – sumaniai apgalvota. Radialiniu principu išdėliotos gatvės sudaro taisyklingą miesto planą, o tokia sistema tampa išsigelbėjimu ne vienam turistui. Sustokite bet kurioje gatvių sankirtoje ir pamatysite tolumoje esantį objektą. Nukeliavę ten – išvysite naują. Nesvarbu kas tai bus – milžniška kolona, arka ar skulpūra – šios gairės neleis pasiklysti įspūdinga architektūra išpuoštame mieste.
Be abejo, nuvykus Paryžiun, būtų nuodėmė neaplankyti žymiausių miesto objektų. Nors maisto, drabužių ir paslaugų kainos Prancūzijos sostinėje didelės, lankytinose vietose, jos tikrai „nesikandžioja“. Daugumą bilietų įsigysite už 5 – 12 eurų. Be to, vaikams, studentams ir asmenims iki 23 metų beveik visur taikomos nuolaidos.
Paryžiaus simboliu laikomas Eifelio bokštas matomas berods iš visų miesto kampelių ir nors jis neatrodo itin didelis, atsistojus prie vienos iš keturių Eifelio kojų, pasijunti velniškai mažas ir nereikšmingas. Gražiausia Paryžiaus panorama atsiveria vakare. Užsikėlus į bokštą tamsiu paros metu išvysite probloškiantį, įvairiaspalvėmis šviesomis išmargintą miesto peizažą, o pro specialius žiūronus netgi galėsite surasti laikinus savo namus. Ne ką prastesnis vaizdas atsiveria ir nuo garsiosios „Triumfo“ arkos bei „La Grande“ arkos, esančios miesto krašte, novatoriškame dangoraižių rajone.
Jei žavitės klasikiniu menu, vieną kelionės dieną galite paskirti ekskursijai po Luvrą. Meno muziejus saugo milžinišką dailės kūrinių kolekciją, tarp jų ir legendomis apipintą Leonardo Da Vinci šedevrą „Mona Liza“. Kasdien ši vieta pritraukia daugybę turistų ir miesto gyventojų. Čia vyksta susitikimai ir pasimatymai, žmonės ateina tiesiog pailsėti ar papietauti įstabios architektūros fone.
Didžiausi architektūrinio paveldo perlai – sakraliniai Paryžiaus pastatai. Bene įsimintiniausi – gotikinė „Notre Dame“ (Dievo Motinos) katedra ir „Les Invalides“ (Šv. Liudviko Invalidų) bažnyčia. Milžniški, skrupulingai saugomi ir restauruojami pastatai atspindi senąjį miesto palikimą.
Jei esate šiuolaikinio meno gerbėjas – pirmyn į „Pompidou“! Žvelgiant į Paryžiaus panoramą, primenančią nesibaigiantį senamiestį, garsiosiojo meno centro architektūra aiškiai išsiskiria ir netgi iškrenta iš bendro konteksto. Netoliese esantis Luvras ir Notre Dame bažnyčia tiesiog spinduliuoja prancūziškos istorijos dvasia, kai tuo tarpu šiuolaikinio meno centras „Pompidou” žymi naujosios kartos palikimą ir diktuoja novatoriškų konstrukcijų tendencijas.
Stiklinis fasadas, apraizgytas metalinėmis gijomis ir milžiniškais raudonais, mėlynais, bei žaliais vamzdžiais atrodo įspūdingai. Bėgant laikui, šie paryžietiški meno namai tapo ne tik kultūros traukos centru, bet ir nepamainoma jaunimo susitikimų ir spontaniškų menininkų pasirodymų vieta.
Pabaigai...
Tokį Paryžių mes pamatėme per 5 kelionės dienas. Skubantį, o kartu – labai ramų. Tradicišką, apipintą šimtais pasakojimų ir atsiliepimų, tačiau novatorišką, stilingą ir gyvenantį rytojumi. Tai vieta, kurioje susilieja šimtmečiais šlifuota kultūra, architektūros ir dailės palikimas bei jaukių, kamerinių erdvių dvasia. Šis miestas priverčia įsimylėti. Galvoje iškyla prisiminimai apie „Ameliją iš Monmartro“, o perkant sūrį, vyną ir šviežią batoną, nejučia sugrįžti į paryžietiškas, siauras gatveles.
