"Kai ežeras patvinsta, žmonės su namukais priplaukia beveik prie pat kranto. Telkiniui nusekus, prisikabina namukus prie motorinių valčių ir nutempia atgal į gilumą", – apie vietinių prisitaikymą prie gamtos išdaigų pasakojo vilnietė Eglė Kuisienė, su vyru Kambodžoje bei Vietname praleidusi medaus mėnesį.
Vos kelių kvadratinių metrų ploto namukuose, primenančiuose plaukiojančias medines pašiūres ar motorinius laivelius palmių lapais dengtais stogais, neretai pamatysi katę, šunį, naminių paukščių, net paršelį. Kitame plūduriuojančiame namelyje šeima augina daržoves, dar kitame – nedidukė krokodilų ferma.
Statiniuose ant vandens yra įkurdinta pradinė mokykla, krepšinio aikštelė, tikintieji gali pasimelsti plūduriuojančioje katalikų bažnyčioje (dalis plaukiojančio kaimelio gyventojų vietnamiečių – Romos katalikai).
Turistiniam laiveliui trumpam sustojus ežere, vietinių valtelės ima irtis artyn. Kas pirmas priplauks, tas pirmas galės pasiūlyti šalto alaus ar gaivinančių gėrimų.
Džiaugiasi tuo, ką turi
Kaimelio gyventojai apsiperka plaukiojančiose parduotuvėse. Tai nedidelėse motorinėse arba paprastose valtyse įsikūrusius prekyvietės. Jose vietiniai gali įsigyti visko: maisto produktų, vietoje išaugintų ryžių, būtiniausių buities ir net elektronikos prekių.
Plūduriuojančiuose nameliuose ant vandens yra elektra. Tiesa, ji prieinama tik tiems, kurie apsirūpinę vietinėse prekyvietėse įsigytais akumuliatoriais.
Vietiniai tokių nepatogumų nesureikšmina. Beveik prieš mėnesį iš egzotiškų šalių grįžusi E.Kuisienė pastebėjo, kad tiek jaunas, tiek senas Kambodžos gyventojas stengiasi gyventi su šypsena, džiaugiasi tuo, ką turi.
"Grįžęs iš tokių kelionių supranti, kaip gerai ir patogiai gyveni. O tų žmonių gyvenimas sukasi aplink kelis kvadratinius metrus menkučio plaukiojančio būsto, čia pat jie valgo, atlieka gamtinius reikalus, prausiasi, darbuojasi, bendrauja. Tačiau nepaisant viso to, regis, jie laimingi, nuoširdūs ir paprasti", – stebėjosi pirmą kartą Pietryčių Azijoje apsilankiusi keliautoja.
Tarsi pasaulio stebuklas
E.Kuisienė pastebėjo, kad Kambodžos gyventojai kur kas draugiškesni nei vietnamiečiai. Vietnamą lietuviai aplankė tos pačios kelionės metu.
Kambodžoje sutuoktinius labiausiai sužavėjo Ankoras – didžiulis šventyklų, rūmų, vandens telkinių ir kanalų kompleksas. Tai pats didžiausias religinis statinių kompleksas pasaulyje, pastatytas džiunglėse IX-XIII a., dabar įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo sąrašą.
Didžiausia Ankoro puošmena – Angkor Vato šventykla, kadaise apgyvendinta ir saugoma budistų vienuolių, tapusi svarbia piligrimystės vieta ir lankoma visos Pietryčių Azijos budistų ir induistų. Tai džiunglėse išsidėstę didžiuliai akmeniniai šventyklų pastatai, vieni iš jų gerai išsilaikę, kiti nykstantys, tačiau visi atspindi savitą budistinę atmosferą. Jų vidų išraižę ilgi painūs koridoriai, čia pat deginami smilkalai, šmėžuoja budistų vienuoliai, kiemus ir terasas puošia įvairios statulos.
Geriausi gidai – taksistai
Skurdžioje Kambodžoje, kaip ir Vietname, pagrindinės transporto priemonės yra dviračiai ir motoroleriai. Kelių būklė – apgailėtina. Štai Kambodžos mieste Seam Reap – vos keli asfaltuoti keliai, o juose – vos vienas kitas kelio ženklas. Tad po Kambodžą ir Vietnamą keliauti dviračiu ar motoroleriu – ir nesaugu, ir ganėtinai sudėtinga.
"Keliavome taksi – taip paprasčiau pamatyti apylinkes. Be to, jie labai pigūs. Už 10–15 dolerių taksistas gali vežioti visą dieną. Palyginti su Vietnamu, Kambodžoje kainos mažesnės", – pasakojo E.Kuisienė.
Taksi vairuotojai labai paslaugūs, o kai kurie yra tarsi gidai – vežiodami atvykėlius pasakoja istorijas apie kultūros ypatumus, vietoves ir labai didžiuojasi savo šalimi.
Uolą atrado žvejas
Keliaudama po Vietnamą pora pirmiausia aplankė labiausiai turizmo agentūrų giriamą Saigono miestą. Tačiau šis nuvylė keliautojus: smogas, triukšmas, transporto spūstys, nuolatinis chaosas.
Visiškai kitokį įspūdį paliko šalies sostinė Hanojus, įsikūręs šiaurinėje Vietnamo dalyje. Tai kur kas ramesnis, tvarkingesnis ir už Saigoną mažesnis miestas. Jame daug mažaaukščių statinių, savitas senamiestis, kurio gatvelės suskirstytos pagal veiklos sritis. Vienoje gatvėje prekiaujama paveikslais, keramikos gaminiais, kitoje – maisto produktais, dar kitoje galima įsigyti drabužių.
"Kartais atrodo, jog visas Vietnamas – vien parduotuvės, prekiaujama visur ir viskuo", – pasakojo E.Kuisienė.
Didžiausią įspūdį Vietname sutuoktiniams paliko Halong Bay įlanka, nuo Hanojaus nutolusi apie 170 km. Čia – per 3 tūkst. didžiulių uolų. Iš Halong Bay uosto rengiami vienos ar kelių dienų kruizai senoviniais laivais.
Šiame krašte Kuisiai aptiko ir keletą ant vandens plaukiojančių kaimelių. Priešingai nei Kambodžoje, šie atrodė labiau sutvarkyti, turtingesni ir spalvingesni.
Po Halong Bay įlaką svetimšalius plukdęs vietinis gidas pasiūlė apžiūrėti ypatingą uolą, kurią visai neseniai, vos prieš 20 metų, slėpdamasis nuo audros atrado vienas žvejys. Tai iš didžiulių įvairiaformių akmenų susiformavusi įspūdinga uola. Dabar ji pritraukia minias turistų. Vietnamiečiai pasakojo, kad už šį unikalų gamtos radinį žvejys buvo apdovanotas valstybės premija.
Turistų mėgstama pramoga
Vandens lėlių teatras Hanojuje – viena iš labiausiai turistų pamėgtų pramogų Vietname. Pasižiūrėti ant neįprastos scenos – vandens – beveik po valandą trunkančių vaidinimų per dieną atvyksta po kelias žiūrovų grupes.
Per valandą ant vandens plūduriuojančios lėlės "suvaidina" po 13–15 scenų. Pasakojama apie vietinių gyvenimą, tradicijas, šventes ir kasdienybę, pavyzdžiui, žvejybą, ryžių sodinimą, derliaus nuėmimą.
Lėlėms baigus vaidinimą iš vandens išlenda tikrieji aktoriai, iki tol slėpęsi už vandens teatro širmos, ir nusilenkia žiūrovams.
Vaidinimui akompanuoja vietnamiečių folkloro orkestras.
