Jazminų kvapas


Kelionė lėktuvu iš Vilniaus į Guadalmedinos upės slėnyje įsitaisiusią Malagą neužtruks nė penkių valandų. Nuo įkūrimo jau trečią tūkstantmetį skaičiuojantį miestą ir abipus jo nusidriekusias Viduržemio jūros pakrantes kadaise valdė finikiečiai, vėliau -- romėnai, paskui -- maurai…

Tačiau labiausiai saulėtoji Malaga garsėja meno aura, gaubiančia senąsias miesto gatves, nes daugiau nei prieš šimtmetį čia gimė ir užaugo žymusis ispanų dailininkas Pablo Ruiz Picasso. Šiandien daugelis Malagos pastatų, gatvelių, užeigų ir net visame mieste iškabinėtų plakatų mena Picasso gyvenimą ir kūrybą.

Čia net apsipirkinėdami ar užkandžiaudami būtinai užklysite į vietas, kurios garsiajam menininkui nuo vaikystės buvo brangios, kur jis nuolat sugrįždavo vėlesniais gyvenimo metais.

Tačiau kol dar neįsisukote į pirkinių karštinę, būtinai apžiūrėkite nors keletą baltojo miesto pastatų. Baltojo, nes Malaga turi ypatingą, šiltą, baltą spalvą, ypatingą šviesą, ypatingą baltą aurą… net lengvą, skaidrų, šviesų, baltą kvapą. Netikite? Atvykite, ir patys pajusite.

Elegantiškos baltais akmenimis grįstos miesto gatvės ir aikštės jau nuo ryto pilnos lauko restoranuose nuo karščio besigaivinančių poilsiautojų, o baltais audeklais nuo saulės pridengtomis alėjomis apsipirkinėdami pirmyn atgal zuja vietiniai ir turistai.

Net temstant Malagos gatvėse neįprastai šviesu: žibintų šviesą atspindi baltų namų sienos ir šaligatviai, o baltai rožinėse sutemose dar kontrastingiau atrodo lauko prekeivių parduodami suvenyrai.

Šviesus ir erdvus Malagos senamiestis nuolat kvepia jazminais. Biznaga vadinamo jazminų giminės krūmo žiedai jau seniai tapo Malagos simboliu.

Susmaigstytus į apvalius burbulus ir pamautus ant ilgų kotų, ispanai juos pardavinėja gatvėse, o miesto mylėtojai nešiojasi rankose tarsi dideles baltas pienių galvas, aplinkui didžiuliu spinduliu paskleidžiančias ilgai “grojantį” aromatą. Svarstote, ar jums iš tiesų reikia biznagos? Pirkite. Visą gyvenimą nepamiršite Malagos…

P.R. Picasso gimtinė

Žinoma, Malagą ilgam prisiminsite ir apsilankę keliose ypatingose vietose. Tad jei jau čia atsidūrėte, nepraleiskite progos užsukti į senamiestį puošiančią Plaza de la Merced aikštę, kur architekto Geronimo Cuervo pastatytame Casa de Campos name 1881 m. gimė Pablo Ruiz Picasso.

Nuo įžymiojo menininko mirties praėjo jau daugiau kaip 30 metų, tačiau keturių aukštų namas atrodo vis dar taip pat. XX a. pabaigoje jame įkūrus P.R. Picasso meno fondą, čia atidarytas dailininko gimtojo namo muziejus. Jo kambarius puošia XIX a. baldai ir dekoro elementai, nors iš tikrųjų šeimai priklausiusių daiktų išliko mažai. Kai kurie dailininko gyvenimo laikotarpį atspindintys eksponatai atkeliavo iš Madrido ir Malagos antikvariatų. Bene autentiškiausi -- jo krikšto drabužiai. Beje, krikšto ceremonija irgi vyko čia pat, -- kitoje aikštės pusėje stovinčioje Santjago bažnyčioje.

P.R. Picasso muziejus Malagoje – šio amžiaus naujiena. Dailininko marčios Christine Picasso iniciatyva jį tik 2003 m. atidarė Andalūzijos savivaldybė. San Augustino gatvėje stovinčioje įmantrioje Buenavistos pilaitėje, kurią pati Christine išrinko muziejaus patalpoms, dabar eksponuojami 155 jos ir Picasso anūko Bernard Ruiz Picasso padovanoti dailininko darbai, anksčiau nerodyti viešai.

Pats muziejaus pastatas – Buenavista pilaitė - irgi vertas dėmesio: architekto Diego de Cazalla XVI a. statytoje pilaitėje susipina arabiški ir renesanso bruožai, o 2000 m. ją restauruojant, po pirmojo aukšto grindimis rasti dar finikiečių statyto namo ir druskos baseinų griuvėsiai bei romėnų ir maurų architektūros liekanų.

Pirkinių maratonas

Atidavus duoklę garsiajam ispanui, metas panaršyti po parduotuves. Miesto centrą su uostu jungianti baltoji pėsčiųjų alėja Larios bei kelios nuo jos atsišakojančios gatvelės – puiki vieta apsipirkti. Juolab kad pavargus tuoj pat galima klestelėti į patogų restorano krėslą po saulės skėčiu, iki soties prisikimšus pačių įvairiausių tapas vadinamų užkandžių, atsigaivinti populiariausiu Andalūzijoje vasaros gėrimu tinto de verano (vasaros raudonasis).

Į aukštas ir plačias stiklines pilstomas limonadu atskiestas raudono vyno gėrimas su ledukais primena sangriją, tačiau šiek tiek silpnesnis ir be vaisių gabaliukų.

Jei leisdamiesi Larios gatve atidžiai “prašukuosite” kelias dešimtis boutiqų ir parduotuvėlių, ir dar užsuksite į tarptautines “Zara”, “GAP”, “Lacoste”, “Benetton”, įsigysite tikrai daug, nes Ispanijoje apsipirkinėti nebrangu. Tik nepamirškite, kad lėktuve bagažo svoris ribojamas iki 20 kilogramų!

Be aukštos kokybės odinių drabužių bei įvairių ir pigių batų, Malagoje paieškokite puikių aksesuarų – rankinių, diržų, sąsagų. Stilingiausi suvenyrai – rankomis iš plonų medienos lakštų drožinėtos ir išmargintos vėduoklės, spalvoti keraminiai indai ir vazos, elegantiški plonyčiai šalikėliai, skaros.

Na, o jei užsuksite į kitoje upės pusėje prie senamiesčio įsikūrusį “Corte Ingles” prekybos centrą, rasite visko ne tik sau, bet ir tėvams, namams, vaikams, draugams bei giminėms.

“Corte Ingles” prekės Ispanijoje itin vertinamos dėl aukštos kokybės, stiliaus, o apsipirkinėti šioje parduotuvėje ispanams prestižo reikalas. Patikėkite, kiekvieno save gerbiančio ispano namuose rastumėte daug “Corte Ingles” pirktų daiktų.

Kainos čia kiek aukštesnės nei eilinėse parduotuvėse, tačiau kokybė ir asortimentas tikrai nenuvils, o sutaupę laiko nuveiksite ir dar šį tą. Pavyzdžiui, skaniai papietausite restorane.

Be sriubos nė žingsnio

Karštą vasaros dieną atgauti jėgas padės tradicinė šaltoji Saulės kranto sriuba Porra Antequerana, labai primenanti andalūzietiškąją Gazpacho. Ji ruošiama mikseriu susmulkinus agurkus, pomidorus, papriką, duonos džiūvėsius, česnakus ir svogūnus. Įpylus į šią masę truputį acto, aliejaus, įbėrus druskos bei pipirų ir viską dar kartą gerai išplakus, net ir prastam meistrui išeina puiki sriuba, todėl užsisakę neapsigausite.

Paragaukite ir ajo blanco – šaltos baltosios česnakų sriubos su migdolais, meistriškai išdžiovinto ir popieriaus plonumo juostelėmis supjaustyto kumpio jamon Pata Negra, arba tiesiog užsisakykite bet ko, nes ispanų virtuvėje neskanių patiekalų nėra.

Na, o jei netyčia pasitaikys, maistą virškinti padės Malagos tavernose upeliais besiliejantis tradicinis vynas Cartojal, gaminamas iš Moscatel rūšies vynuogių. Šį saldų ir stiprų gėrimą reikia gerti labai šaltą ir iš mažų taurelių, tokių, kokias malagiečiai patogumo dėlei net nešiojasi po kaklu.

Tokią ir jūs galite nusipirkti suvenyrų parduotuvėlėje. Gal ir jums įpils? Jei saldusis Cartojal – ne jūsų skonio, pabandykite sausesnio, arba užsisakykite dar vieną aukštą taurę tinto de verano.

Vaikštinėdami senamiesčio gatvelėmis užsukite į Alameda Principal 18 numeriu pažymėtą namą, kuriame jau nuo 1840 m. veikia seniausia Malagos vyninė “Antigua Casa de Guardia”.

Vyno pardavėjas nė nemirksėdamas patvirtins, kad ir Picasso čia dažnai užsukdavo. Jo žodžius paliudija ant sienos kabančios nuotraukos, kurių viena pažymėta dailininko autografu. Šiandien, kaip ir prieš šimtmetį, garsiausioje Malagos vyninėje galima paragauti įvairių rūšių malagos – pajarete, guinda, solera, moscatel dorado, malaga virgen, quitapenas, pedritos ir daugelio kitų. Pardavėjas pripils stiklinaitę pageidaujamo vyno tiesiai iš bačkutės.

Karšta. Siesta

Miestas ištuštėja. Nuo įkyrių saulės spindulių ir alinančios kaitros malagiečiai ginasi ant langų užsitraukdami stogines-skėčius, tačiau turistams tai nė motais: jie ieško, lenda, perka, murma. Ispanams siesta reiškia šventa. Nuo ketvirtos iki šeštos popiet nesitikėkite ką nors nuveikti. Ir nepamirškite laiku pavalgyti, nes teks pasninkauti iki pat sutemų.

Vakarienės metas visiems ispanams ateina vienu metu tarsi būtų koks kolektyvinės sąmonės pasireiškimas, todėl padavėjas tik paskėsčios rankomis, jei maisto užsigeisite netinkamu laiku. Vakare senamiestis atgyja, gatvės ima smagiai šurmuliuoti, tarsi ispanams būtų atsivėręs antras kvėpavimas.

Toks šurmulys ir sujudimas tęsiasi dar ilgai po vidurnakčio, todėl prieš tai ramiai suspėsite pasiklausyti operos, pasižiūrėti flamenko ar baleto Ramos Martin gatvėje esančiame Cervantes teatre. Jį, kaip ir gimtąjį Picasso namą, 1870 m. suprojektavo ir pastatė architektas Geronimo Cuervo. Iki šiol tai vienintelis miesto teatras, jame beveik kasdien rengiami įvairių trupių pasirodymai, šokamas flamenko.

Vietoje teatro galite rinktis ir bulių ringą. Koridos sezonas visoje Ispanijoje tęsiasi nuo Velykų iki spalio pabaigos. Tuomet šį reginį galima išvysti bene kiekvieną savaitgalį daugelyje miestų ir miestelių, ypač Andalūzijoje. Tačiau stebėti koridą Malageta vadinamoje Malagos bulių arenoje – itin jaudinantis reginys. Tik nesirenkite geltonais drabužiais – tikriausiai būsite nušvilptas, nes geltona lemia matadorui nesėkmę.

Kumpis ir sardinės!

Na, o po teatro ar koridos galite drąsiai nerti į naktinį siaurų senamiesčio gatvelių šurmulį, nes tai pats tinkamiausias metas linksmybėms. Pagrindinis orientyras – nuo Larios iki La Merced aikštės vedančios gatvės ir iš ten atsišakojanti calle Alcazabilla.

Jaukiose tavernose, vyninėse bei užeigėlėse galima paskanauti įvairiausių tapas ir pasigrožėti ispanų temperamantą atspindinčiu interjeru, kurio svarbiausias elementas -- nuo lubų nukarusios kiaulių kulšys. Džiovintas įvairių veislių kiaulių kumpis jamon – neatsiejama ispaniškosios virtuvės dalis.

Kumpio kultūra Ispanijoje tokia svarbi, kad net įkurti kumpio muziejai. Jau vien pagal supjaustytos mėsos išvaizdą ispanams aišku, kokios rūšies buvo kiaulė, kuo šerta ir ar tinkamai laikyta. Gausiai kiaulių kulšimis apkarstyto vieno garsiausių Malagos restoranų “El Chinitas” sienas puošia flamenko šokėjų ir žinomų Andalūzijos matadorų portretai, jame vyksta flamenko vakarai.

Baras “El Pimpi” irgi pilnas ispaniškų motyvų. Malagoje viešėdamos ispanijos kino žvaigždės, muzikos, meno ir madų pasaulio įžymybės neatsispiria pagundai pasėdėti jaukioje jo aplinkoje. Tą liudija ant pasieniuose sukrautų vyno statinių palikti jų autografai.

Bet romantiškiausia vakarieniauti Pedregalejo paplūdimyje, kur palei jūrą išsirikiavę dešimtys žuvies restoranų chiringuitos. Juose galima paskanauti ypatingo malagiečių skanėsto -- ant iešmo keptų sardinių. Kiekvienas chiringuito turi savo sardinių kepėją, o kai kurie jų net pasivadinę savo sardinių kepėjo vardu.

Viena promenado puse nusidriekę lauko restoranai, o kita – paplūdimyje ant smėlio išrikiuotos sardinių kepėjų pastogės. Įgudęs kepėjas mikliai tarsi šašlikus suveria sardines ant iešmo ir įsmeigia į smėlį šalia ugnies. Po kelių minučių sardinės jau paruoštos skanauti. Šiltomis vasaros naktimis smagu sėdėti tokio žuvies restoranėlio terasoje ir gardžiuojantis sardinėmis žiūrėti į jūrą.

Na, o kitą rytą jau nuo aštuntos gundo iš kavinių sklindantys skanėstų kvapai. Populiariausi andalūziečių pusryčiai – čuromis vadinamos ilgos, plonos, tarsi stori spagečiai suraitytos spurgos su šokoladu, o tradiciniai – skrebučiai tostadas su šviežių pomidorų tyre ir alyvuogių aliejumi. Jei pusryčiauti mėgstate šiek tiek vėliau, gausite ir ispaniško bulvių omleto tortilijos.

Ispanijos spalvos

Jei pasitaikys proga Malagoje apsilankyti didžiosios rugpjūčio šventės Feria de Malaga metu, tikriausiai patirsite lengvą šoką, ir namo parsivešite pačių spalvingiausių prisiminimų… Jau pirmąją šventės dieną pagrindinė Larios alėja pavirsta įvairiaspalve šokėjų upe.

Ryški minia klykia, groja, glebėsčiuojasi, muša ritmus rankomis, kojomis ir įvairiausiais instrumentais bei įrankiais. Besilinksminančių damų apdarai vienas už kitą įmantresni, plaukus puošia raudonos rožės bei plokščios ir raižytos, lėkštės dydžio segės.

Švenčiančiųjų garderobą itin pagyvina ilgi, raukiniais išpuošti sijonai ir ryškiomis gėlėmis siuvinėtos skaros. Damų drabužiai ir papuošalai taip mirga, kad jos net pačios supanašėja į gėles.

Norėdami pritapti prie įvairiaspalvės minios, neišvengiamai turėsite įsigyti standartinių šventės atributų: didžiulę gėlę į plaukus ir kuo didesnę vėduoklę, kurios gatvėje parduodamos po 3-6 Eurus. Ir nesvarbu, vyras ar moteris esate. Oro temperatūra Saulėtajame krante rugpjūtį pakyla iki 35 laipsnių karščio, todėl vėduoklėmis mosuojasi visi, kas gali...